2011 Kovo 15

Užuojauta

Sunkią akimirką reikia tinkamų žodžių

veidas.lt

"Veido" archyvas

Kai gerai draugei nusišypso sėkmė, nuoširdžiai pasidžiaugiame. O kai nutinka nelaimė ar užgriūva bėdos, žodžiai ima ir įstringa gerklėje, tada tiesiog nežinome, ką sakyti…

Tikrai sunku žiūrėti į kenčiantį žmogų, tačiau kaip jam padėti? Žodžiais nepaguosi, patarimais širdgėlos nesumažinsi… O šaltos stereotipinės frazės (“Viskas bus gerai”, “Galėjo būti dar blogiau”, “Gyvenime visko atsitinka” ir t.t.) gali tiesiog suerzinti… Deja, kai nežinome, kaip elgtis, paprastai pasitraukiame į šešėlį, apsimetame, kad nepastebime, kas vyksta ir dėl to pačios tyliai kenčiame. O juk kartais užtenka parodyti, kad suprantame ir žinome, kaip draugė jaučiasi ir ją palaikome…

Draugę atleido iš darbo

Kaip elgtis

  • Darbo praradimas iš tiesų yra vienas iš stipriai sukrečiančių gyvenimo įvykių, nes žmonės linkę susitapatinti su darbuotojo vaidmeniu. Natūralu, kad draugė jaučiasi palūžusi, praradusi pasitikėjimą savimi. Neskubėkite jos guosti, juolab dalyti gerų patarimų – tiesiog išklausykite. Gal draugė norės atvirai išsipasakoti apie tai, kaip jaučiasi (užvaldė baimė, nereikalingumo jausmas, apėmė panika ir t.t.) arba paverkti jums ant peties – pakiškite jį.
  • Pasidomėkite, kodėl draugę atleido iš darbo. Buvo mažinami etatai, darbo neteko ne tik ji, bet ir dar keli kolegos? Vadinasi, nėra priežasties graužtis, kad draugė galbūt nepateisino darbdavio lūkesčių – “kaltos” aplinkybės (ekonomikos padėtis, įmonės būklė, darbdavio interesai ir kt.), o ne ji.
  • Paklauskite, gal galėtumėte kuo nors padėti, pavyzdžiui, paskolinti pinigų, pasidomėti, kas iš draugų ar gerų pažįstamų ieško naujų darbuotojų ir t.t.
  • Jeigu nepavyks atsispirti pagundai patarti, kaip draugei elgtis, kalbėkite konkrečiai: “Mano kaimynės vyras ieško sekretorės. Gal norėtum tokio darbo? Tada rytoj išsiųsk jam savo gyvenimo aprašymą.”

Ko nereikėtų sakyti

  • “Mano darbe irgi mažino etatus, bet man pasisekė, neatleido…” Dabar ne laikas džiaugtis savo sėkme.
  • “Labai užjaučiu. Nepavydžiu tau, vargšele, juk šiais laikais susirasti darbą tikrai labai sunku…” Užuot paguodusi, tiesiog užbersite druskos ant žaizdos.
  • “Nustok žliumbti, argi netekti darbo – didelė bėda? Ašaros nepadės, be to, dabar daugybė žmonių – bedarbiai.” Parodysite, kad turite “šaltus nervus”, bet tokiais žodžiais padėties tikrai nepataisysite.
  • “Juk sakiau, kad darbe nesiplėšytum, nedirbtum viršvalandžių. Kokia prasmė? Vis tiek išmetė kaip musę iš barščių…” Jeigu būsite tokia griežta, draugė tikrai pamanys, kad turint tokių draugų, priešų nereikia…
  • Jeigu draugė kalbėti nenori, geriau jos ir nekamantinėkite. Klausimai “Ko tyli?”; “Gal nori pasipasakoti?” – atsiverti neskatina. Atvirkščiai –  labai erzina.

Draugė neteko artimo žmogaus

Kaip elgtis

  • Gauta žinia apie mirtį visada sukrečia, atima žadą. Tad geriau nesivarginkite ieškoti tinkamų užuojautos žodžių: bičiulę tyliai be žodžių apkabinkite, kartu paverkite.
  • Jeigu mirusį žmogų pažinojote, kartu prisiminkite, koks jis buvo. Nebijokite pasakyti, kad jūs taip pat jo ilgėsitės.
  • Bičiulė sielvartauja, nes nepasakė anapilin išėjusiam žmogui, kad jį labai mylėjo? Paguoskite: “Jis tai puikiai žinojo.”
  • Leiskite suprasti, kad būsite šalia, kai reikės. Juk tik tiek ir užtenka.

Ko nereikėtų sakyti

  • “Labai neliūdėk, juk dabar jis (ji) danguje – ten geriau nei šioje ašarų pakalnėje.” Prarasti artimą žmogų – labai sunkus išbandymas. Deja, Dievo tikėjimas ne visada sumažina praradimo skausmą.
  • “Jis (ji) sunkiai sirgo, kankinosi. Tu irgi pervargai, nes slaugei dieną naktį… Dabar pagaliau galėsi pailsėti…” Taip reikšti užuojautą – tiesiog netaktiška.
  • “Gyvenime visko atsitinka”, “Dievas davė, jis ir atėmė”, “Niekas negyvena amžinai”, “Nuo nelaimės nepabėgsi”, – šiuose žodžiuose gal ir slypi tiesa, bet kenčiančiam žmogui dabar jos tikrai nereikia.
  • “Būsiu su tavimi ir dieną, ir naktį.” Rodydama dėmesį, neperlenkite lazdos, leiskite draugei gedėti, pabūti vienai. Tai – svarbiau.

Draugė sužinojo, kad serga nepagydoma liga

Kaip elgtis

  • Pasakykite, kad visada būsite šalia, jeigu ji to norės: kartu eisite pas gydytoją, palydėsite į ligoninę, palaikysite, kai bus nedrąsu ar baugu.
  • Padėkite, kuo galite: nuveskite draugės vaikus į kiną, jeigu reikia, sutvarkykite namus, nupirkite maisto produktų, vaistų ir t.t.
  • Lankykite draugę ligoninėje, padėkite išsklaidyti niūrias mintis pasakodama įdomias istorijas, pasikalbėkite apie gyvenimą – ne tik apie ligą.
  • Tiesiog būkite šalia – kartais kalbėtis nė nebūtina. Svarbiausia, kad draugė neliktų viena su savo skausmu.

Ko nereikėtų sakyti

  • “Nesijaudink, viskas bus gerai”, “Nieko tokio, iš tiesų esi šaunuolė ir su viskuo susitvarkysi…” Neigti ligą – ne išeitis. Geriau kalbėkitės apie ją atvirai, bet ligos labai nesureikšminkite, antraip draugė puls į depresiją arba ims kovoti su ja, nesibodėdama net kraštutinių priemonių.
  • “Puikiai atrodai, esi tikra gražuolė.” Manote, kad draugė patikės jūsų komplimentais? Juk ji turi veidrodį ir žino, kaip atrodo: paakiai pajuodę, galva nuskusta plikai…
  • Nekalbėkite apie mirtį, nebent draugė pati to norės.

Draugė prisipažino, kad skiriasi su vyru

Kaip elgtis

  • Pasakykite: “Suprantu, kad jautiesi blogai. Padėsiu tau, kuo galėsiu.” Juk sakoma, kad draugė visada turi būti šalia – ar akyla kaip sakalas, ar akla kaip kurmis…
  • Padėkite susirasti gerą advokatą, jeigu draugė puolė į depresiją ir nežino, kaip elgtis arba neturi jėgų ko nors imtis.
  • Pasisiūlykite lydėti į teismą, pas advokatą. Paklauskite, gal norėtų, kad būtumėte šalia, kai buvęs vyras ateis susirinkti savo daiktų.
  • Priminkite, kad esate draugė, kuriai galima skambinti bet kada. Leiskite suprasti, kad ji – ne vieniša.
  • Ištempkite ją iš namų: nueikite į kavinę, teatrą, pasivaikščiokite po miestą… Neleiskite kiauras dienas kiurksoti tarp keturių sienų.

Ko nereikėtų sakyti

  • “Ar tikrai gerai pagalvojai? Nesigailėsi, kad nutarei ardyti šeimą?” Niekada nekritikuokite draugės pasirinkimo, net jeigu manote, kad ji klysta. Juk tikrai geriau už draugę neišmanote jos gyvenimo.
  • “Ar įsivaizduoji, kaip gyvensi viena?” Nejau manote, kad gąsdindama įpūsite pasitikėjimo savimi, padrąsinsite?
  • “Gal dar ne pabaiga? Gal jis pas tave sugrįš?” Kokia prasmė puoselėti tuščias viltis? Dabar svarbiausia – susitaikyti su esama padėtimi.
  • “Jis man niekada nepatiko, bet nedrįsau tau pasakyti.” Na ir kas? Svarbiausia, kad draugė mylėjo savo vyrą.
  • “Nepergyvenk, susirasi geresnį.” Dabar – netinkamas laikas galvoti apie naujus santykius. Juk skyrybų skausmas dar neatlėgo.
  • Jeigu draugė pareiškia, kad pagalbos jai nereikia, neįsižeiskite. Juk būtų negerai, jeigu prisiimtų atsakomybę dar ir už jūsų jausmus.

Bičiulė nerimauja dėl vaiko

Kaip elgtis

  • Jeigu problemų iškilo mokykloje, pasisiūlykite padėti jas išspręsti. Galite palydėti draugę į mokyklą, kartu pasikalbėti su mokytoja ir pan.
  • Pasakykite: “Aš elgčiausi taip ir taip, bet vaikas – tavo, todėl pati turi nuspręsti, ką daryti.”
  • Draugė mano, kad problemą padėtų išspręsti psichologas? Kartu jo paieškokite.

Ko nereikėtų sakyti

  • Venkite frazių: “Aš manau”, “Esu tikra” ir pan. Labiau tinka tokios: “Galbūt”, “Man atrodo” ir kt.
  • “Mano vaikas – auksinis, žinau, kad niekada nepasielgs taip, kaip taviškis…” Juk jūsų užduotis – palaikyti, o ne kaltinti, ar ne? Todėl ir neverskite draugės manyti, kad yra bloga mama.
  • “Gaila, kad tavo sūnus toks vėjo pamušalas (negabus, tinginys, mušeika ir t.t)”. Ko iš tiesų siekiate – paguosti ar pasijusti esanti viršesnė?
  • “Žinok, galėjo būti ir dar blogiau. Jis tik apsivogė, bet juk nieko nenužudė…” Nejaugi esate tokia cinikė? Labai svarbu bet kokioje situacijoje neprarasti pusiausvyros, antraip didelė tikimybė, kad situacija rutuliosis tikrai nepalankiai. Jeigu draugė jums iš tikrųjų rūpi, elkitės taip, kad nesijaustų visiškai sutrikusi.

Dar keli patarimai

  • Padėti gerai draugei – savaime suprantamas dalykas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad turite ir savo gyvenimą.
  • Net jeigu manote, kad draugė klysta, elgiasi ne taip, kaip reikėtų – nemėginkite atvesti jos į protą, neskubėkite į pagalbą, jeigu matote, kad iš tikrųjų jos nereikia.
  • Nedalykite patarimų, kuo pati netikite – kokia prasmė svaidytis tuščiais žodžiais?
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. pensininkas pensininkas rašo:

    Nesuprantu,kaip pasielgt geriau ir teisingiau,nes išėjusiojo ir pažįstamo žmogaus labai gaila,likusiujų namiškių taip pat, nusipelno kuo didžiausio dėmesio,o kaip paselgt pačiam irgi kebli išeitis.Buvo atvejis,kad mirė kaimynas,aš paguodžiau padėjau trupučiuką atsitokėt,kaimynas buvo geras,su visais gerai sugyveno,tai mano žmona irgi paguodė kaimynę ir vieną kitą ašarą nubraukė,tai kaimynė kažko pasidarė suirzus,o po laidotuvių net papriekaištavo,kad kaimynai verkė labiau nei ji pati,na ir buk malonus ir mokėk užjaust ir paguost,kad net gali ir į pletkus pakliut.Ką daryt,gal geriau tyliai parimot pagerbt išėjusijį,o nuo tų užuojautų,gal ir paprasčiau,nes žmonės augę ir moka patys,kaip jiem geriau pasielgt ir patys nusprendžia,kaip jiem geriau.

  2. Marija Marija rašo:

    Nuoširdūs užuojautos žodžiai mirus

    http://www.sveikinimai.lt/sveikinimai/uzuojautos-zodziai/


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...