Vilnius
Vilniaus krašto okupacija: smurtas, teisė ir propaganda
Iki šiol netyla ginčai dėl Vilniaus statuso 1920–1939 m. Lenkijos politikai tiki, kad jų valstybė niekada neokupavo Vilniaus ir jį valdė teisėtai.
Prieš 88 metus, 1923 m. kovo 15 d., Ambasadorių konferencija, atstovaujanti Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms, nutarė pripažinti Lenkijos sienas, kurios apėmė ir okupuotą Vilniaus kraštą. Lenkija tai traktavo ir tebetraktuoja kaip tarptautinį jos užgrobtų žemių pripažinimą teisėta Lenkijos valstybės dalimi, nors keturioms valstybėms atstovaujanti Ambasadorių konferencija neturėjo jokių įgaliojimų braižyti Lietuvos sienų ar atstovauti tarptautinei bendruomenei.
Priminsime, kad 1994 m., pasirašant Lenkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, dėl Lenkijos pasipriešinimo Lietuvos derybininkams nepavyko į sutartį įtraukti Vilniaus krašto okupacijos pasmerkimo. Vietoj jo abi šalys tik patvirtino “viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje”. Pagal šią kompromisinę, todėl šiek tiek komiškai skambančią nuostatą, Lietuva net atsisakė niekada neturėtų pretenzijų į Varšuvą, kad Lenkija nesijaustų vieniša, “išsižadėdama” galbūt jai visai teisėtai priklausiusio Vilniaus.
Lietuvos kariuomenės kulkosvaidininkai fronte ties Vieviu 1920 m.
Požiūris į “Lenkijos sienų formavimosi procesą” liko atviras, ir iki šiol pasireiškia tokiais oficialiosios Varšuvos pareiškimais, kaip amžinatilsį Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio pasisakymas, kad po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai praradus nelenkiškas teritorijas jis pats, kaip ir daugelis lenkų, tapęs “nesąžiningų istorinių sprendimų auka”, ar Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimas, kad Lenkijos okupacijos Vilniaus krašte nebuvo.
Taip šį klausimą traktuoja ir Lietuvos lenkų sąjunga, kurios platinamuose tekstuose teigiama, kad L.Želigovskio operacija išvadavo Vilniaus kraštą, kuris buvo “grąžintas Lenkijai”. Piktinamasi, kad Lietuvoje ši “šlovinga” akcija vadinama okupacija: “kaip keistai ji atrodo, kai okupuojamas miestas su “okupantų” dauguma, o tas pats okupantas, užuot siaubęs ir plėšikavęs, atkuria universitetą, kuria mokslines draugijas, teatrus, radijo stotis, naujoviškas įstaigas, vysto mokslą, įveda privalomą mokslą vaikams” (“Okupacje i wyzwolenia”, www.zpl.lt, 2010-11-03).
Tai, kad Vilniaus priklausomybės Lenkijai teisėtumo klausimas grįžo į prieš Lietuvą nukreiptą propagandinę retoriką, yra faktas, kurį nuo neatidaus žvilgsnio pridengia dirbtinai eskaluojamos lenkiškų pavardžių rašybos ir panašios “problemos”.
Imperinis atgimimas
Lenkų tautos tragedija buvo ta, kad jos tautinis atgimimas XIX–XX a. sandūroje buvo neatskiriamai susijęs ir su imperinių ambicijų atgimimu. Šio atgimimo idealas buvo 1772–1795 m. padalijimų metu panaikintos Abiejų Tautų Respublikos atkūrimas su 1772 m. sienomis. Nors ši valstybė to meto lenkų istorinėje vaizduotėje buvo laikoma atgimstančios Lenkijos valstybės pirmavaizdžiu, jos ribose lenkai sudarė akivaizdžią mažumą.
Jozefo Pilsudskio vaizduotė klajojo dar plačiau – jis svajojo apie Lenkijos vadovaujamą Tarpjūrio (Międzymorze) valstybių federaciją, į kurią įeitų ne tik buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos (Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina), bet ir Latvija, Estija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija ir Jugoslavija.
Teoriškai tokie projektai buvo grindžiami kilniomis pagalbos imperijų pavergtoms tautoms idėjomis, tačiau savaime suprantamu laikytas ir vadovaujantis Lenkijos vaidmuo. Kaip pastebėjo tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Lloydas George’as, Lenkija kitoms tautoms primetė tokią tironiją, kokią daugelį metų kentė pati, ir “įsivaizdavo esanti Vidurio Europos gražuolė, kuriai niekas negali atsispirti”.
Lenkai švenčia Vilniaus krašto inkorporavimą į Lenkiją
Etninių Lietuvos žemių atžvilgiu Lenkijos galutinis tikslas buvo net ne Vilniaus krašto, o visos Lietuvos užvaldymas. 1919 m. rugpjūtį ir rugsėjį Lenkų karinė organizacija Kaune ir kitose vietose bandė organizuoti ginkluotus sukilimus, kurių tikslas – pakeisti Lietuvos Vyriausybę prolenkiška. Į sąmokslą pavyko įtraukti net Vasario 16-osios Akto signatarą Stanislovą Narutavičių, bet nieko iš to neišėjo. Lenkijai pavyko užgrobti tik Vilniaus kraštą. Ir nors tai nepadėjo siekiant utopinės Tarpjūrio federacijos, beveik 20 metų Vilnius išbuvo Lenkijos valdžioje.
Vilnius – Lietuvos sostinė
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba atkūrė Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje, tačiau jau 1919 m. pradžioje Vilnius buvo okupuotas iš pradžių raudonosios armijos, o paskui – Lenkijos.
1920-ieji buvo permainingi. Gegužę užėmę Kijevą, rugpjūtį lenkai turėjo nuo bolševikų ginti Varšuvą. Po to sėkmė vėl nusišypsojo lenkams, ir iki spalio Lenkijos kariuomenė vėl užvaldė Vakarų Baltarusiją bei Vakarų Ukrainą.
Tuo metu Lietuvai atsirado proga atsiimti Vilniaus kraštą. 1920 m. liepos 4 d. Lenkija buvo priversta pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę de facto, o lenkų valdininkų ir karininkų šeimos pradėjo kraustytis iš Vilniaus. Vilniaus lietuvių veikėjo Mykolo Biržiškos teigimu, tuo metu “vilniečiai – lenkai, žydai, gudai – nuolat teiravosi pas Vilniaus lietuvius, ar besutiks Lietuva apimti Vilnių ir neįsileisti raudonosios armijos”.
Liepos 9 d. raudonoji armija užėmė Švenčionis, bet ir Lietuvos kariuomenė pradėjo Vilniaus krašto vadavimą, užimdama Tauragnus, Alantą, Širvintas ir kai kurias kitas vietoves. Liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis, kuria pripažinta Lietuvos su sostine Vilniuje nepriklausomybė ir nustatytos jos rytinės sienos.
Tačiau liepos 14 d. Vilniuje buvusi lenkų kariuomenė pasipriešino Lietuvos kariuomenei ir užleido Vilnių raudonajai armijai.
Tik rugpjūčio 27 d. Lietuvai pavyko išprašyti raudonarmiečius iš sostinės, bet tuo metu, apsigynusi prie Varšuvos, Lenkijos kariuomenė jau sparčiai žygiavo atgal. Lietuva skubiai kėlė į Vilnių ministerijas ir užsienio valstybių atstovybes. Rugsėjo 29 d. Vilniuje įvyko pirmasis Vyriausybės posėdis.
Suvalkų sutartis, kaip agresijos priedanga
Prasidėjus grįžtančios Lenkijos kariuomenės susidūrimams su Lietuvos kariuomene, įsikišo Tautų Sąjunga, kurios iniciatyva prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos. 1920 m. spalio 7 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašyta Suvalkų sutartis, kuri nustatė demarkacinę liniją tarp abiejų šalių kariuomenių, Vilnių ir Vilniaus kraštą palikdama Lietuvos pusėje. Kartu pabrėžta, kad ši sutartis galioja iki “galutinio Lietuvos ir Lenkų ginčijamų teritorinių klausimų išsprendimo”.
Tačiau pasirašydama šią sutartį Lenkija nė nemanė jos laikytis. Jau sutarties pasirašymo dieną – spalio 7-ąją – J.Pilsudskio nurodymu generolas Liucjanas Želigovskis pradėjo žygį į Vilnių ir spalio 9 d. jį užėmė. Oficialiai skelbta, kad L.Želigovskis tai padaręs nepaklusdamas Lenkijos karinei vadovybei. Tačiau J.Pilsudskis net nematė reikalo šitos operacijos detalių ilgai slėpti nuo visuomenės ir jau 1923 m. rugpjūčio 24 d. viešoje paskaitoje Vilniuje pasigyrė: “Želigovskis ėmė Vilnių mano nustatytas ir aiškiai įsakytas.”
Trumpai tariant, to meto Lenkijai tarptautinė teisė buvo mažiausiai rūpesčių keliantis dalykas, todėl ir vėliau niekas Lenkijoje nesuko galvos, kad jos sienų “pripažinimas” Ambasadorių konferencijos sprendimu neturėjo jokios juridinės galios ir buvo niekinis nuo pat jo paskelbimo momento. Šiek tiek keisčiau, kad to nesuvokia net daugelis šiuolaikinių lenkų istorikų ir politikų.
Neokupuota istorija
Svarbu tai, kad Vilnius per savo ilgaamžę istoriją niekada nepriklausė Lenkijai, todėl L.Želigovskis save pateikė kaip šios Lietuvos dalies veikėją ir netgi buvo sukūręs “Vidurinės Lietuvos” valstybėlę, kuri, atlikusi savo propagandinį vaidmenį, 1922 m. besąlygiškai įsiliejo į Lenkijos Respublikos sudėtį.
Bandant paaiškinti okupuoto krašto praeitį, buvo sukurta koncepcija apie lenkiškai kalbančius “litvinus”, kurie esą buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrėjai, neturintys nieko bendra su Lietuvos Respubliką sukūrusiais “žemaičiais” arba “lietuvisais”. Tai buvo bandymas tiesiog pasisavinti LDK istoriją, kurį jau mūsų laikais nusikopijavo ir sau pritaikė baltarusių nacionalistinė istoriografija.
Lenkijos istoriografijos garbei reikia pripažinti, kad tokios šovinistinės “koncepcijos” joje neįsitvirtino. Galbūt dėl to, jog lenkų istoriografija buvo pasiekusi pernelyg aukštą lygį, kad nusileistų iki tokių pigių falsifikacijų, o gal ir dėl to, kad daugelis Vilniaus okupantų jautė pakankamai nuoširdžią neapykantą Lietuvai ir nepanoro savintis jos istorijos.
Jų nusistatymas matomas net iš smulkių epizodų: 1922 m. Linkmenų parapijoje, lietuviškoje mokykloje, lenkų kareiviai sudrasko ir subado Vytį, 1923 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijai okupacinė administracija įsako pašalinti iš savo antspaudo Vytį, “kaip svetimos valstybės ženklą”, ir pan.
Prieštaringi lietuviško paveldo vertinimai Vilniaus okupantų savimonėje taip ir nesusiklostė į darnią koncepciją, kuri leistų susitaikyti su krašto praeitimi. Tačiau dar ir šiandien “autentiškiausia” Vilniaus krašto praeitis kai kuriems šio krašto veikėjams lieka Lenkijos okupacijos dvidešimtmetis.
Iliustracija iš Gintaro Lučinsko knygos “Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918–1923 metais”, 2010
- Nėra panašių straipsnių.
Komentarai (23)
Komentuoti
Loading ...
Reiškia,aš buvau teisus ,dabartinį Lenkijos spaudimą susiedamas su Lenkijos politikais-nacionalistais ir jų klapčiukais Lietuvoje.Parodė Lenkija Ir Adamkui savo užpakalį už draugystės stiprinimą.Dėdė buvo savanoris ir aš,jei reiks,eisiu.
Mano tėvo giminė kilusi iš Vilnijos ir gerai pamena,kaip brutualiai buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.Tai buvo tiesioginė lenkiško nacizmo išraiška pilna šio žodžio prasme!Gal dar ir todėl labai didžiuojuos giminėmis,kurie kovėsi Širvintų-Giedraičių mūšyje.Kalbėdamasis šia tema su lenkais aš visada paklausiu,kur ketino sustoti Lenkijos kariuomenė,jei nebūtų sustabdyta prie Širvintų ir Giedraičių?Prie Šiaulių,Telšių,Raseinių?Lenkai atsakymo nežino.
Deja,bet buvusių neblogų tarpvalstybinių santykių su Lenkija kontekste,nepelnytai pamiršti tikrieji Širvintų ir Giedraičių mūšio didvyriai.Jei gen.Silvestras Žukauskas dar kažkaip įamžintas,tai pirmieji sustabdę,it skėrius plūdusius,Želigovskio legionierius,jauni leitenantai Teodoras Balnas ir Tomas Noreika iki šiol praktiškai niekaip nepagerbti.Pataisykite,jei klystu.
“lenkiškai kalbančius “litvinus”, ” ant kiek gileii prasismelgusi i zhmoniu protus politiniu vienetu ideologia (medis Websterio zhodine) idant zhmogaus tautibe sprendzhema pagal kalba. Ash kita karta po pusvalandzhio kalbos su lenkais pasakau kad ash nesu lenkas ash esu lietuvis arba lenkishkai tai skambeitu kaip litvin. Lenkus ishtinka shokas ie net pritila tai ira ant kiek gileii i zhmoniu samone ira ibrusta politiniu vienetu ideologia skirstanti i tautibes pagal kalba. Teiisibeis deileii reiiktu kai ka papasakoti ir apie T.Baranauska. Is dalivauja kashkokioi kaip ie vadina lietuviu kalbos gineiu sajungoi. Ne apsigaukite tie zhmoneis sakidami lietuviu kalba mato bendrine lietuviu kalba arba trumpintai blka ir jos pagrindu ira kurema tauta. Tai ira politiniu vienetu ideologios pagrindu o ka tai duoda. Tai davei jau ir duoda preteksta ne blkishkai kalbantiems lietuvems tapti pavizdzhiui lenkais. Ka ash noriu pasakiti kad lituanistai su ideologizuotais istorikais ir gamina tuos lenkus lietuvoi. Mat lenku phabrikeili atsidarei uzhleiide politiniu vienetu ideologios konveiari.
Jus tik suliginkite
vikipedia lt- Lenkijos istorija ( taip pat galit perziureti Rusijos istorija)……
IR
wikipedia org -Polish history (arba Russian history)…
NA kaip Jums skirtumas? Dar yra klausimu kas varo propaganda?
Tai kad jokio Vilniaus krašto nėra. Yra Rytų Lietuva.
INFORMACIJA: 1913 metais Rusijos imperijoje vyko gyventojų surašymas.Vilniaus krašte lenkų buvo 1 procentas,kiti vadino save TUTEIŠAIS.Tuteišai kalbėjo ne lenkų kalba..Kai Lenkija klastingai,pamindama tarptautines sutartis,okupavo Vilniaus kraštą,gyventojai buvo lenkinami,Oželis virsdavo Kozlovskiu, “armija krajova” lietuvių sodybas degino,lietuvius žudė.Genocido forma.Lygiavos principas,kurio laikosi vargšeliai lietuviai,yra neadekvatus,nes lietuviai nebuvo okupavę Varšuvos,trečdalio teritorijos.Visas šias aplinkybes Rusijos spec. tarnybos per pusiau neraštingus tomaševskius šiandien naudoja Lietuvos ir Lenkijos pozicijų supriešinimui.Pavyzdžiui,nepaprastai pavojingų atominių elektrinių statyba galėtų būti sustabdyta Lietuvos ir Lenkijos valstybėms pareiškus savo kolektyvinį VETO.
Arvydas Damijonaitis
Arvydas Damijonaitis
1.Okupantus rusus ir okupantus lenkus vienija politika ignoruoti tarptautinę teisę,įzuoliuti Lietuvą tarptautinių arbitražų erdvėje;2.Okupantai visuomet turi savo parankinius provokatorius,kurie okupacinius padarinius primeta Lietuvos pusei.Tomaševskiai yra tokių provokatorių pavyzdžiai;3.Dėl sostinės Vilniaus lenkiškos okupacijos,dėl akivaizdžių genocidinių nusikaltimų požymių Lietuvos pusė gali kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl lenkiškos okupacijos padarinių .Lygiavos principas yra neadekvatus,nes lietuviai neokupavo Varšuvos,nenaikino lenkų;4.Rusija niekšiškai išnaudoja Vilniaus lenkišką okupaciją,kaip priemonę “SKALDYK IR VALDYK”,stato atomines elektrines Lietuvos pasienyje;5.Lietuva ir Lenkija galėtų vieningai pareikšti savo VETO atominiams Rusijos-Baltarusijos žaidimams; 6.Lietuviai,čečėnų pavyzdžiu ,gali tapti “teroristais”,nes ir Rusija ir Lenkija(Vilniaus krašto okupacijos padarinių įtvirtinimas,kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus) brutaliai pažeidžia lietuvių teisę GYVENTI ;
Armija krajova sukurta 1942 metais. Vilnius užimtas 1920 metais. Ką turi bendro su Vilniaus krašto okupacija armija krajova? Armija krajova oficialiai paleista 1945 metais.
Arvydai Damijonaiti reikėtų detaliau pastudijuoti prieš rašant komentarą, kuris labai toli nuo tiesos.
Prasau Paziureti Video Ir Paziurekit Su Kokia Vielava Lenku Kariomene Uzemia Viulniu http://www.youtube.com/watch?v=tRT489MPo84
Arvydas Damijonaitis, INFORMACIJA: “Tikrų lenkų”,tomaševskių antilietuviška provokacinė “politika” yra
aplaistyta lietuvių krauju:
Širvintų rajono Draučių kaime 1998m
vasario 15 d “tikras lenkas” L.ZAVISTONOVIČ dviem medžiokliniais
šautuvais sušaudė kaimynus,dešimt lietuvių ūkininkų su
vaikais;
Neapykantą,primityvų antilietuvišką fanatizmą skatina Lietuvos įstatymų
nepaisymas kai kuriuose Rytų Lietuvos miesteliuose ir kaimuose
(pavyzdžiui,užrašai okupacine lenkų kalba).
Lietuvos teritorijoje būtina užtikrinti Lietuvos įstatymų veikimą.
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.
Teisiškai Lietuvoje
negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
tokios tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių
tautinės mažumos..Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra
įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudė
pritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkis
tuteišas…Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
smegenis,jie tapo tetervinais,abejingais savo likimui…Arvydas
Damijonaitis
INFORMACIJA:J.Pilsudskis – niekingiausias lietuvių kilmės lenkų politikas. Kokiu teisiniu pagrindu Jaltos konferencija atidavė
paranoikui J.Stalinui visą Rytų Europą? Kokiu teisiniu pagrindu
Prūsijos gyventojai,apie 1,5 milijono senių,vaikų 1944 m buvo
masiškai išžudyti?Tai yra karo nusikaltimai,neturintys senaties
termino.Taip ir Vilniaus okupacija,buvo J. Pilsudskio suderinta su
Vokietija,mainais už Dancigo koridorių. Lenkija teisiog buvo
“įspirta” į Lietuvą.J.Pilsudskis buvo Vokietijos slaptai
angažuotas.J.Pilsudskio Lenkija leido vokiečiams realizuoti Dancigo
koridoriaus idėją ,todėl J.Pilsudskis yra vienas iš niekingiausių
Europos politikų,klastingai okupavęs Rytų Lietuvą,mainais atidavęs
vokiečiams Lenkijos pajūrio sritis. Arvydas Damijonaitis
.
Gerbiamieji, Tarptautinė teisė tautines grupes,turinčiais išorinę valstybę( pvz.lenkai -Lenkiją), nevadina “mažumomis”. Todėl Letuvoje yra lenkų tautinė bendruomenė,ne “mažuma”,t.y. Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lietuvoje yra karaimų, totorių tautinės mažumos,rusų,žydų,lenkų tautinės bendrijos. Jeigu Lietuvoje būtų lenkų tautinė mažuma,Kremlius būtų įkūręs” Šalčininkų respubliką”,kurią Rusija okupuotų ( Abchazijos pavyzdys Gruzijoje). Gerbiamieji, naiviai vartodamas terminą “tautinė mažuma”,darote meškos paslaugą Lietuvai….Kada lietuviai bus atsargesni? Gineso rekordas – lenkų bendruomenė Lietuvoje turi 120 lenkiškų mokyklų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, pvz. Rusijoje – 8 lenkiškos mokyklos , JAV nėra valstybės finansuojamų lenkiškų mokyklų..
Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, mano senelis gyveno Ašmenoje(dabartinė Baltarusija). Pagal jo pasakojimus – genocidas lietuviškai kalbantiems. Laimingo atsitiktinumo dėka, persikėlė į Lietuvos gilumą. Antrojo Pasaulinio karo metu savo sodyboje slėpė, sužeistą rusą, vokietį, žydų vaikus ir tikrų lenkų šeimą. Lenkai buvo labai erogantiški. Kaip doras katalikas, nieko nesmerkė, tik vis kartodavo: kaip tokia tauta,(lenkų) giliai tikinti Dievą, šitiek iškadų Lietuvai padarė? Kaip atrodo lenkų Dievas ir kuo jis vardu? Gal sulauksime, kad pagaliau ir kai kurie lenkai pradės elgtis taip , kaip moko katalikų tikėjimas?
Na kolana psy ponarskie!!
Nesuprantu tik vieno jei Vilnius priklase Lietuvai, kam tada 1939 metais Lietuva Vilniuje isteige savo konsulata?
vienas atsakymas,jei lenkai norit kad jusu komentara kas nors suprastu ismokyt lietuviskai nebukit duhai,ir be to , von is lietuvos siuksles jus.
Mano bobutė irgi nemokėjo lietuviškai per tuos išgamėles, tik suprasdavo lietuviškai, irgi pasakojo kokie anie šunys buvo…, bet aš tik nesuprantu kodėl visi tyli, o tik apie rusus šneka, kompensaciju prašo…, kad tokie anokie, bent jau tie neuždarė lietuvišku mokyklu…, dar ir gražino vilniu lietuvai, tai va tegul poniai lenkovskiai lietuvai kompensacija sumoka uz jai padaryta žala ir muila neša iš lietuvos, a dar ten atstojas-kandidatas mažumu yra, kurio kialbios as niesupriantu tegul ismoksta kalbeti lietuviskai, tik supratau kad nori pagerinti santykius su kaimynais, tai yra prijungti lietuva prie ….
Ten dar buvo vienas prisidejes okupantas prie tu dvieju l.zeliongovskio j.pilstukiso, tai lenku vyskupas r.jalbžydovskis…
Šiurpūs etnocido faktai.Teko bendrauti su legendiniu aktoriumi Juozapu Kanopka.Jis bandė rašyti atsiminimų knyga apie Vilnių,lenkų okupacijos laiktarpį.Jo pasakojimas apie lietuvių tautybės Vilniaus Universiteto studentų žudynes Vingio parke,kurį įvykdė ginkluoti Vilniuje parazituojantys lenkai.Kodėl lietuvių etnocido faktai neanalizuojami?Okupacijos padariniai Rytų Lietuvai neanalizuojami, esame mankurtai?
LR Generalinei prokuratūrai,
TYLĖJIMAS NĖRA PROTO POŽYMIS
2014-12-30,Vilnius
Dalies gyventojų nepagarba įstatymams Rytų Lietuvoje, antilietuviškos provokacijos, yra įtakoti visos eilės aplinkybių, neužmirškim lenkiškos okupacijos laikų, kai buvo suformuota ši privilegijuota „Lietuvos lenkų“ tautinė grupė. Šiuo metu Lietuvoje yra 120 biudžetinių lenkiškų mokyklų. Tai yra dar neregistruotas Gineso rekordas, nes pvz. Rusijoje tik 8 ,USA – nei vienos lenkiškos mokyklos.
Kodėl nutylimi akivaizdūs antilietuviški nusikaltimai? Gėdingi tokio nutylėjimo faktai :
1.Lenkija žinomu istoriniu laikotarpiu atliko ne vieną lietuviškų kaimų sušaudymo, “etninio valymo“ akciją. Lietuviai nutylėjo;
2.Lietuviško Draučių kaimelio sušaudymą atliko okupantų lenkų “akovcų” aktyvistas. Lietuviai nutylėjo;
3.Rytų Lietuvoje tebevykdoma gyventojų „tuteišių“, kalbančių „poprostu“, priverstinė polonizacija,diskriminacija. Lietuviai nutyli;
4.Atvirai tautiniu pavadinimu, lyg būtų karo metas, įregistruota “Lietuvos lenkų rinkimų akcija”, LLRA. Lietuviai nutyli.
Gėdingi lietuvių nutylėjimai padrąsina antivalstybinės LLRA aktyvistus nebaudžiamai kurti Rytų Lietuvoje autonomiją de facto. LLRA veikla seniai tapo baudžiamosios teisės objektu.
Kodėl Lietuvos Generalinė prokuratūra yra neveiksni, simptomiškai “nutyli“ pavojingą LLRA veiklą Rytų Lietuvoje? Algos per mažos?
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
laba diena,nuotraukas kai publikuojate,butu labai malonu jei ir ju autoriu pridetumet.aciu.
Vilnius-mūsų, ačiū rusams, bet ką dabar veikia lenkai Zokniuose? Ar tik nereikėtu lenkams iš Zoknių aerodromo kelti sparnus link Lenkijos, nes jie durneliai identifikavo save, prisiartindami prie Rusijos lėktuvo, skridusio
su savais reikalais į Rusiją.