Naujausias Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas rodo, kad žalingų įpročių lietuviai po truputį kratosi, tačiau vis aktualėja kita problema – didėja nutukusių ir antsvoriu besiskundžiančių gyventojų gretos.

Prieš kelias savaites viešėdama Suomijoje, Turku mieste, negalėjau atsigėrėti suomių aktyvumu. Nors ir spaudė nedidelis šaltukas bei pūtė šiaurys, gatvėse stebėjau šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis mosuojančius miestiečius, parkelyje įrengtose lygumų trasose švilpiančius slidininkus, o ant užšalusios jūros įrengtu taku būriais pasivaikščioti traukiančius tėvus su vaikais ir šunų vedžiotojus. Dar stebėjausi, kad ant duonos suomiai tepasi margariną (sviesto parduotuvėje net nerasi), o pritrūkę namie daržovių nemaloniai nustemba, mat jos – nepamainoma pietų ar vakarienės dalis.

Plika akimi matomus skirtumus, palyginti su lietuviais, atskleidžia ne tik šie vieno savaitgalio įspūdžiai, bet ir statistika – Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo palyginimas su analogiškais tyrimais Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.

“Pagal mitybos ir sveikatingumo įpročius mes ryškiausiai skiriamės nuo Suomijos. Tik apie procentą šios šalies gyventojų vartoja natūralų, riebų naminį pieną, kokį pas mus geria nemaža dalis žmonių. Suomiai tepasi ant duonos margariną, o ne sviestą, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, – jei jų vartojama per daug, didėja cholesterolio kiekis kraujyje ir skatina aterosklerozę. Be to, Suomijoje daug didesnė dalis gyventojų kasdien valgo daržoves, ypač moterų. Ryškiai skiriamės ir pagal fizinį aktyvumą”, – lygina Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo atsakinga vykdytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros profesorė Jūratė Klumbienė.

Vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, rūko dukart rečiau

Šiuo metu specialistai analizuoja naujausius, 2010 m. atlikto Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo rezultatus. Apžvelgusi išankstinius jau devinto tyrimo duomenis, J.Klumbienė tvirtina, kad ją labiausiai nudžiugino rūkančių vyrų mažėjimo tendencija. Naujausio tyrimo išankstiniais duomenimis, kasdien rūkančių vyrų Lietuvoje 2010 m. buvo 34,2 proc., o 2008 m. – 39 proc. Tai gerokai mažiau, palyginti su 1994 m., kai šis rodiklis siekė 43 proc.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tokios tendencijos ir tikėjosi. “Rūkymo paplitimo mažėjimui svarbiausią ir didžiausią įtaką padarė reikšmingai pakilusi cigarečių kaina. Kai įstojome į ES, prisiėmėme įsipareigojimus didinti tabako akcizą iki minimalaus ES lygio, tačiau tas sprendimas buvo vilkinamas. O sunkmečiu buvo ne tik padidintas akcizas, bet ir krito žmonių pajamos”, – komentuoja A.Veryga.

Tiesa, tarp rūkančių moterų tokios ryškios mažėjimo tendencijos nematyti, tačiau tyrimo vykdytojus džiugina bent jau tai, kad šis skaičius nedidėja. J.Klumbienė pasakoja, kad rūkymo paplitimas Lietuvoje didėjo nuo 1994 iki 2000 m., tačiau dabar rūkančių moterų skaičius išlieka apie 15 proc.

Kodėl rūkančiųjų gretos didėjo 1994–2000 m., vaizdžiai iliustruoja A.Veryga. Specialistas primena, kad 1994-aisiais į Lietuvos rinką atėjus užsienio kompanijoms daug investuota į tabako reklamą ir rinkos plėtrą, todėl rūkančiųjų skaičius didėjo. Jis staiga sustojo 2000 m., kai įsigaliojo tabako reklamos draudimas. Prie šios tendencijos stiprėjimo prisidėjo ir draudimas rūkyti uždarose patalpose.

J.Klumbienė pastebi, kad rūkymo paplitimui didelės įtakos turi išsilavinimas: tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą rūkalių yra dukart mažiau negu tarp įgijusių žemą išsilavinimą – ypač tarp vyrų. Pernai Lietuvoje rūkė 21,4 proc. vyrų, turinčių universitetinį išsilavinimą, ir 40,8 proc. vyrų, įgijusių vidurinį ir žemesnį išsilavinimą. “Pavyzdžiui, Suomijoje rūkančių vyrų yra daug mažiau negu pas mus, ypač baigusių aukštąjį mokslą. O Latvijoje atvirkščiai – fiksuojamas daug didesnis rūkymo paplitimas ir tarp vyrų, ir tarp moterų”, – su kitomis šalimis lygina J.Klumbienė.

Bent kartą per savaitę alaus geria pusė vyrų

Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys atskleidžia ir tai, ko nenori pripažinti alkoholio gamintojai: padidinus alkoholio akcizą, 2009–2010 m. geriančiųjų stipriuosius gėrimus sumažėjo. Nors alkoholio gamintojai ir jų lobistai visa gerkle rėkia, kad alkoholio vartojimas ne sumažėjo, o persikėlė į šešėlį, šis tyrimas atskleidžia, jog yra kitaip. Tyrimo duomenimis, 2010 m. vyrų, kurie bent kartą per savaitę gėrė stiprių alkoholinių gėrimų, buvo 23,6 proc., o 2004 m. taip atsakė net trečdalis apklaustųjų.

“Tikrai nesutinku su alkoholio gamintojais. Šitas ginčas senaskaip pasaulis, bet iš tikrųjų priemonės, nukreiptos prieš alkoholio plitimą, duoda tam tikrą efektą. Nors mūsų tyrimo duomenys dėl alkoholio vartojimo nėra labai optimistiniai, tendencijos pakankamai pozityvios”, – tvirtina J.Klumbienė.

“Kad mažėja alkoholio vartojimas, rodo ir mažėjantys psichozių bei apsinuodijimų alkoholiu skaičiai – jei jie būtų likę stabilūs, galėtume sakyti, kad vartotojai persimetė į šešėlinę rinką. Bet dabar, kad ir kokį rodiklį paimtume – ar neblaivių vairuotojų, ar psichozių, ar apsinuodijimų, visur matome mažėjimą”, – antrina A.Veryga.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. užregistruota 3114 alkoholinių psichozių – mažiausiai nuo 2004 m. 2007 m. užfiksuota 4330 tokių atvejų.

Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenys taip pat rodo, kad šiek tiek sumažėjo ir vyrų, ir moterų, kartą per savaitę geriančių alaus. 2010 m. alaus bent kartą per savaitę gėrė 51,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų. “Alkoholinių gėrimų vartojimo pikas buvo 2000–2002 m., o dabar stebimas reikšmingas bent kartą per savaitę alų vartojančių asmenų sumažėjimas”, – komentuoja J.Klumbienė.

“Jeigu apskritai vertintume alaus ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo tendencijas, tarp vyrų fiksuojamas mažėjimas, o tarp moterų padėtis išlieka stabili. Kita vertus, tos, kurios vartoja alkoholinius gėrimus, dabar jau išgeria reikšmingai daugiau nei 1994 m. Tarp vyrų tokios reikšmingos didėjimo dalies nėra”, – lygina J.Klumbienė.

Alkoholio vartojimo didėjimą iki 2002 m. vėlgi galima paaiškinti liberalesne tvarka. A.Veryga primena, kad 1999 m. drastiškai sumažinti alkoholio akcizai, prekyba stipriaisiais gėrimais liberalizuota – prasidėjo naktinė prekyba alkoholiu, prekyba degalinėse, stiprieji gėrimai intensyviai reklamuoti. Be to, jų kaina praktiškai nedidėjo, o gyventojų pajamos sparčiai augo.

Tyrimo vykdytojai atliko ir specialų testą, kuriuo nustatoma, kad žmogus gali turėti problemų dėl alkoholio. “Galima įtarti, kad maždaug pusė Lietuvos vyrų ir apie 16 proc. moterų turi kažkokių problemų dėl alkoholio vartojimo”, – apibendrina J.Klumbienė.

Nors dabartinė tendencija teikia vilčių, A.Veryga nėra nusiteikęs itin optimistiškai, kad ji ilgai išsilaikys. Specialistas baiminasi, kad jei ekonomika atsigaus, o gyventojų pajamos vėl pradės didėti, alkoholio vartojimas taip pat didės.

Antsvorio turi 62 proc. vyrų

Kas dvejus metus vykdomame Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrime daug dėmesio skiriama mitybai. Viena kertinių sveikos mitybos rekomendacijų – pakankamas suvartojamų daržovių ir vaisų kiekis. Deja, lietuvių pinigines patuštinusi krizė pakenkė ir mitybai. Bent tris dienas per savaitę šviežių daržovių pernai vartojo apie 59 proc. apklaustų moterų ir 50 proc. vyrų. Nors nuo 1996 m. padidėjimas tikrai ryškus – prieš 15 metų šviežių vaisių bei daržovių bent tris kartus per savaitę valgė tik 25 proc. moterų ir 18 proc. vyrų, palyginti su 2008-aisiais, stebima mažėjimo tendencija. 2008 m. šviežių daržovių nurodė valgantys 68 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.

“Šį sumažėjimą siečiau su įvairiomis priežastimis – tarp jų ir ta, kad kartais ir žiniasklaidoje skamba grėsmingos žinios apie visokius teršalus ir pesticidus, esančius daržovėse”, – svarsto tyrimo vykdytoja.

Vilniaus universiteto profesorius, mitybos specialistas Rimantas Stukas mano, kad lietuviai supranta, koks maistas naudingas jų sveikatai, tačiau galimybei sveikai maitintis koją kiša mažos pajamos. “Pernai atlikome ekologiškų maisto produktų vartojimo tyrimą, kuris parodė, kad apie 70 proc. gyventojų ekologiškų produktų vartotų kur kas daugiau, jei šie būtų pigesni. Žmonės supranta, kas palankiau sveikatai, bet ekonominė padėtis verčia juos rinktis pigesnius produktus”, – komentuoja profesorius.

Dėl vartojamo kaloringo maisto ir mažo fizinio aktyvumo Lietuva, kaip ir kitos Vakarų šalys, neišvengia nutukusių ir antsvorio turinčių gyventojų būrio didėjimo. 2010 m. 62 proc. vyrų turėjo antsvorio (2008 m. – 61 proc.), o 20 proc. buvo nutukusių (2008 m. – 17 proc.). Antsvorio turėjo ir pusė moterų (2008 m. – 46 proc.), o 22 proc. buvo nutukusių (2008 m. – 20 proc.).

Įdomu tai, kad nors suomiai pagal fizinį aktyvumą ar sveikesnę mitybą lenkia mus visa galva, antsvorio turinčių vyrų ten tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tačiau suomės labiau prisižiūri ir tarp jų turinčiųjų antsvorio kur kas mažiau.