Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį priėmė nagrinėti du naujus prašymus dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytos mandatų dalijimo tvarkos konstitucingumo.

KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė BNS sakė, kad šie kreipimaisi bus nagrinėjami be eilės.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jo teigimu, iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko proporcinę rinkimų į savivaldybių tarybas rinkimų sistemą, tačiau pagal teisinį reguliavimą, nustatytą įstatymo 83 straipsnyje, pavieniai asmenys, išsikėlę kandidatais, skirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje faktiškai varžosi su kandidatų sąrašais.

LVAT nuomone, toks teisinis reguliavimas iškreipia proporcinę rinkimų sistemą, sudaro prielaidas suklaidinti rinkėjus, iškreipti jų valią, pažeidžia konstitucinius rinkimų demokratinėje teisinėje valstybėje principus.

LVAT suabejojo, ar rinkimų teisės principo nepažeidžia tai, kad save išsikėlusių kandidatų koaliciniai sąrašai prilyginami partijų koaliciniams sąrašams, turi įveikti tokį patį 6 proc. rinkimų slenkstį, tuo metu pagal savo turinį jie artimesni politinių partijų sąrašams. Tai esą gali prieštarauti Konstitucijoje numatytam teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, demokratinių rinkimų principams.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį, apskaičiuojant mandatų skirstymo kvotą, į rinkėjų balsų sumą, kuri dalijama iš mandatų skaičiaus, įskaičiuojami rinkėjų balsai, paduoti už realiai galinčius gauti mandatus, t.y. įveikusius rinkimų slenkstį, kandidatų sąrašus, taip pat balsai už visus išsikėlusius kandidatus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kandidatai turi realią galimybę gauti mandatą. Dėl tokio mandatų skirstymo kvotos apskaičiavimo išsikėlusiam kandidatui negavus mandato ir nedalyvaujant skirstant likusius mandatus, už jį paduoti balsai gali turėti įtakos mandatų suteikimui kitiems kandidatams.

Be to, išsikėlusiam kandidatui, už kurį paduota pakankamai daug balsų, gali nebūti suteiktas mandatas dėl to, kad rinkimuose dalyvauja daug išsikėlusių kandidatų, nors už kiekvieną jų atskirai paduota nedaug balsų, tačiau už juos paduotų balsų suma santykinai didelė.

LVAT kilo abejonių, ar toks teisinis reguliavimas, pagal kurį į mandatų skirstymo kvotos apskaičiavimą įtraukiami už visus išsikėlusius kandidatus paduoti balsai, o į jos apskaičiavimą įtraukiami ne visiems kandidatų sąrašams atiduoti balsai, nepaneigia teisingų ir demokratinių atstovaujamųjų organų išrinkimo principų.

Pagal įstatymą, išsikėlęs kandidatas, skirtingai nuo kandidatų sąrašų, skirstant mandatus dalyvauja tik pagal mandatų skirstymo kvotą, taigi mandato negavęs kandidatas toliau skirstant mandatus pagal liekanų metodą nedalyvauja. Toks teisinis reguliavimas, anot LVAT, sudaro prielaidas atsirasti situacijoms, kai galutiniame mandatų paskirstymo etape mandato gavimą pagal liekanų metodą kandidatų sąrašams gali lemti mažesnis negu už mandatų negavusius išsikėlusius kandidatus paduotų balsų skaičius.

LVAT nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu gali būti paneigiami iš Konstitucijos kylantys savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisinio reguliavimo imperatyvai, sukliudoma demokratiškai sudaryti savivaldybių tarybas ir ginčijamas 2011 metais įvykusių savivaldos rinkimų konstitucingumas.

Dėl mandatų dalijimo tvarkos LVAT pasiskundė savivaldos rinkimuose Kaune dalyvavę nepriklausomi kandidatai, negavę mandatų, bei rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dalyvavusi eksmero Artūro Zuoko koalicija.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko vasario 27 dieną. Balandį nauji išrinktos tarybos turėtų pradėti dirbti.

+370 5 2058507