Algimantas Šindeikis
Kaip ir praėjusiais metais Kovo 11-ąją Vilniaus gatvėmis pražygiavo kelios dešimtys jaunuolių su politiškai ir žmogiškai nekorektišku mūsų bendrapiliečių lenkų, rusų, žydų atžvilgiu šūkiu – “Lietuva lietuviams”. Ir mes tampame ne butaforinės ar sterilios, bet realios demokratijos valstybe. Net ir demokratijos, tolerancijos nepalaikančios idėjos Lietuvoje, kaip ir visame demokratiškame pasaulyje, gali būti viešai išreikštos. Šiemet reakcija į šį renginį ramesnė.
Be kelių kraštutinių kairiųjų, nuolat akylai ieškančių savo aukų, stropaus politkorektiškumo puoselėtojų, paviršutiniškos žiniasklaidos atstovų bei kelių viešosios erdvės isterikų (jie visi taip pat turį teisę egzistuoti), niekas į šį įvykį rimtai nereagavo.
Norisi tikėti, kad ne tik verslas, bet ir Lietuvos viešosios erdvės dalyviai suvokia gyvenantys globaliame intelekto pasaulyje. Tam akivaizdžiai pasitarnavo ir prieš tris savaites JAV aukščiausiojo teismo priimtas precedentinis sprendimas. Garsioje byloje pergalę pasiekė Vestboro babtistų bažnyčios nariai, viešai dėkojantys Dievui už žuvusius JAV kariškius, jų mirtį traktuojantys kaip Dievo bausmę Amerikai už nevaržomas homoseksualų teises. Nuo šiol JAV bus galima viešai pasisakyti prieš gėjus, jei tam bus pasirinkta tinkama vieta ir būdas. Tokią žodžio laisvę saugo JAV konstitucija.
Belieka apgailestauti, kad tikrasis demokratijos suvokimas Lietuvoje sunkiai skinasi kelią.Vasario viduryje pilietis R.Brazevičius nuo pastato nuplėšė Lietuvos trispalvę ir ją sudraskė. Policiją pažeidėją sulaikė. Teisme išmintinga, tolerantiška ir tikrąsias demokratijos vertybes suvokianti prokurorė Ala Petrenko pasiūlė R.Brazevičių tiesiog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės įpareigojant atlyginti padarytus nuostolius. Bet čia įsikišo generalinis prokuroras Darius Valys, manantis, kad tokiais veiksmais buvo išniekintas nepriklausomos demokratinės valstybės simbolis, sumenkintas valdžios ir valdymo institucijų autoritetas.
Šalies prokuratūros vadovai nusprendė žengti į saviraiškos laisvės ribojimo vandenis, kurie pasaulyje seniai jau išbraidyti. JAV aukščiausiasis teismas dar 1989 m. konstatavo, kad JAV konstitucijos pirmoji pataisa (žodžio laisvė ir kt.) saugo teisę deginti ar kitaip žeminti JAV vėliavą ir taip išreikšti savo požiūrį į JAV politikos bei valdžios veiksmus. Taigi kas seniai įteisinta JAV, bandoma kriminalizuoti Lietuvoje.
Keistų šūkių skanduotojų ar vėliavos niekintojų egzistavimo galimybe jaunoje Lietuvos demokratijoje neturėtų būti abejojama. Sunku suprasti skanduojančiuosius “Lietuva – lietuviams” ar trispalvę draskantį pilietį. Bet užsimoję juos nubausti ar sunaikinti naikintume ir dalį Lietuvoje jau egzistuojančios laisvės.
Laisvės ribojimo kaina negalima reikalauti lojalumo valstybei ar uždrausti sakyti tai, kas gali nepatikti kitiems žmonėms, nes taip būtų sunaikinta pati laisvė.
Ačiū. Nesugebėjau pati šią tema apie mūsų patriotinį jaunimą taip sėkmingai argumentuoti.
Pirmiausia – jie yra mūsų sūnūs ir dukros, tie kurie yra daug sveikesni, “geresni” ir žavesni nei tie cinikai, kurie girti keikia Lietuva (o šitų visi girdim pakankamai dažnai).
Aš pati suprantu „Lietuva Lietuviams“ taip pat kaip mūsų liaudies dainą, “Viens, du, trys, graži Lietuva” — tai prieš okupantus (rusus ar kitus), o ne prieš mūsų tautines mažumas. „Skanojasi“ visai neblogai, o gal su laiku bus sugalvota dar kas nors skambesnio (Marcinkevičiaus „Lie-tu-va“ gal irgi kam nors reiškia šovinizmą bet man — patriotizmą).
Man jaunimo eitynes nepaprastai gražios (pernai ėjau su kaimyne, pensininke kartu su jaunimu per Vasario 16-tą Kaune ir man labai patiko, ypatingai vyru kvartetas po eitynių, kuris dainavo partizanų dainas). Gaila, kad negalėjau būti Vilniuje per Kovo 11-tą, nes tikrai bučiau žygiavusi kartu. Į „oficialius“ renginius vis vien nieks nekviečia — o šitas, daug įdomesnis, romantiškas ir pakeliantis dūšią, dvasią. Niekaip negalėjau suprasti, kaip Lietuvis už Lietuvą buvo tapęs „įtartinas“, o įtartinų nukrypimų žmogus – kažkoks „didvyris“.
Džiaugiuosi, kad liko žmonių, kaip Šindeikis, kurie dar sveikai mąsto. Demokratijai dar yra vilties, netgi Lietuvoje.