"Veido" archyvas

Vykti derėtų į tą šalį, kurioje puikiai išplėtota norima studijuot sritis

Europos universitetuose mokosi jau apie septynis tūkstančius lietuvių, daugiausiai – Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tik vienetai studijuoja prestižinėse aukštosiose mokyklose, dauguma tenkinasi mokslais ne pačiuose geriausiuose universitetuose.

Jogilė Bulavaitė pernai baigė vidurinę mokyklą ir išvyko studijuoti tarptautinio verslo vadybos į Danijos Orhuso universiteto Verslo ir technologijų institutą. Mergina apie mokslus Lietuvoje net nesvarstė. Jos tikslas buvo išvažiuoti į Daniją. Tačiau ne todėl, kad mūsų šalyje visuose universitetuose būtų prasta studijų kokybė, o dėl asmeninių tikslų.

“Norėjau įgyti kuo daugiau patirties, susidurti su iššūkiais, pažinti kitas kultūras, išmokti daugiau kalbų, įsilieti į tarptautinę visuomenę”, – sako Orhuso universiteto pirmakursė.

J.Bulavaitė, nusprendusi studijuoti tarptautinio verslo vadybą, Daniją pasirinko neatsitiktinai. Kadangi šioje šalyje verslas ir industrija plačiai išvystyti, ekonomika stipri, o mokslo kokybė – aukšto lygio, todėl, anot Jogilės, tai puiki vieta studijuoti tai, kas susiję su ekonomika ir verslu. O rinkdamasi universitetą mergina atidžiai studijavo reitingus.

Jos nuomone, nereikėtų rinktis tos aukštosios mokyklos, kuri geriausiųjų sąraše užima žemą vietą, jeigu yra galimybė studijuoti puikiai įvertintame universitete. “Orhuso universitetas yra antras Skandinavijoje. Tačiau galutinai apsisprendžiau stoti į šią aukštąją mokyklą, kai per atvirų durų dienas pamačiau ją gyvai. Daugiau nesiblaškiau – stojau tik į šį universitetą ir tik į vieną specialybę”, – pasakoja Jogilė ir priduria, kad savo pasirinkimu yra patenkinta. Jai patinka, kad universitete išlaikytas balansas tarp akademinio ir socialinio gyvenimo, vyksta glaudus mokymo įstaigos bendradarbiavimas su įvairiomis kompanijomis. Taip pat tai, kad kiekvienas studentas atsakingas už save – nėra žymimas lankomumas, nėra jokių kontrolinių darbų, reikia išlaikyti tik baigiamuosius semestro egzaminus, juose galima naudotis knygomis, konspektais. Danijoje aukštasis mokslas visiems studentams yra nemokamas, tad Jogilei tėvai pinigų duodavo tik pragyvenimui, bet tik pirmąjį pusmetį. Dabar mergina per savaitę dirba apie 10 valandų ir gauna minimalų atlyginimą (apie 120 DKK, maždaug 55 Lt), tačiau jai tiek pakanka.

Užsienyje studijuoja 3,5 proc. Lietuvos studentų

Kasmet daugiau nei po 1,5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos pasirenka studijas užsienyje. 2009–2010 m. Europos Sąjungos šalyse visų pakopų studijose – bakalauro, magistro, doktorantūros ir rezidentūros – studijavo daugiau nei 7 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai sudaro 3,5 proc. visų mūsų šalyje studijuojančių studentų.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad kasmet iš jo vadovaujamos mokymo įstaigos į užsienio universitetus įstoja 30–40 proc. abiturientų. S.Jurkevičius prognozuoja, kad panaši tendencija išliks ir šiemet, tačiau jo tai nedžiugina. “Studijos užsienyje – tai masinio apsvaigimo rezultatas. Niekaip neišbrendam iš kompleksų, kad kitur viskas gerai, o pas mus – tik blogai. Po truputį ši iliuzija išsisklaidys, nes vis daugiau mokinių ir jų tėvų supranta, kad užsienyje labai daug apgailėtinų universitetų. Deja, daugelis lietuvių tik į tokius ir įstoja. Prestižiniuose universitetuose studijuoja vienetai”, – tvirtina Vilniaus licėjaus direktorius.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Kembridžo universitete studijuoja 36 lietuviai, Oksfordo – 18. Visi kiti studijuojantys užsienyje yra pasiskirstę po gerokai žemesnio lygio universitetus.

Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė mano, jog taip yra todėl, kad firmos, padedančios moksleiviams pasirikti universitetą ir užpildyti dokumentus, pataria jiems rinktis ne pačias geriausias aukštąsias mokyklas. Juk taip yra didesnė tikimybė, kad jaunuolis įstos ir neturės priekaištų konsultantams, iš jo paėmusiems pinigus.

“Daug jaunų žmonių apsigauna, nes nepasidomi šalies, į kurią vyksta, aukštojo mokslo sistema. Todėl įstoja ne į universitetą, bet į neuniversitetinę aukštąją mokyklą, kurioje įgyja profesinį bakalaurą. Nors mokykla ir vadinasi universitetu, tačiau čia suteikiamos vidutinio lygio žinios, studentai kreipiami ne į akademinį, bet į profesinį srautą. Dėl to, po tokių studijų norint tęsti mokslus magistrantūroje, gali tekti baigti išlyginamąsias studijas”, – paaiškina Ž.Savickienė.

Svarbiausias kriterijus renkantis universitetą – akreditacija

Simona Skripkauskaitė, pernai baigusi psichologijos bakalaurą Vilniaus universitete, studijas nusprendė tęsti užsienyje. Ji norėjo nuodugnesnių studijų apie vaikų raidos sutrikimus, todėl ieškojo universiteto, kuriame būtų dėstoma ši psichologijos sritis. Apsispręsti merginai padėjo Europos universitetų reitingas. Šeštą vietą užimančiame Olandijos Utrechto universitete Simona rado būtent tą studijų kryptį, kurią ir norėjo studijuoti. Svarbu jai buvo ir tai, kad šis universitetas didžiausias ir vienas geriausiai vertinamų Olandijoje. “Studijų kokybė VU manęs netenkino, erzino sovietinis dėstytojų požiūris į studentus, trukdantis jauniems žmonėms pasireikšti. Tad nusprendžiau savęs nenuvertinti ir išsirinkti vieną geriausiai Europoje vertinamų universitetų”, – pasakoja Simona ir priduria, kad rinkdamasi universitetą atkreipdavo dėmesį į jo akreditaciją, kuri patvirtina aukštą studijų kokybę, suteikia informacijos apie universiteto lygį ir galimybes jį baigus. Tuo pasidomėti labai svarbu, nes yra tokių studijų programų, kurios, jeigu yra neakredituotos, neįskaitomos kaip baigtas aukštasis mokslas. Studentas tik išklauso kursą, bet diplomo negauna. Tad akreditacija, Ž.Savickienės nuomone, yra kur kas svarbesnis kriterijus renkantis universitetą ir studijų programą negu reitingai, kurių rezultatai nėra oficialiai patvirtinti, pavyzdžiui, ministerijų. Dažniausiai jie skiriasi, nes atliekant pasirenkami nevienodi matai.

UAB “Kalba.lt” generalinis direktorius Rytis Jurkėnas taip pat mano, kad reitingai neturėtų būti svarbiausias rodiklis renkantis aukštojo mokslo įstaigą. “Dažnai būna taip, kad universitetas nepatenka net į pasaulinio reitingo geriausiųjų šimtuką, tačiau konkreti specialybė toje aukštojoje mokykloje užima labai aukštą vietą. O tai kur kas svarbiau nei suformuotas universiteto įvaizdis”, – tikina R.Jurkėnas, kuris ne vienus metus konsultuoja norinčiuosius studijuoti užsienyje. Vyras pastebėjo, kad daugelis nusprendusiųjų išvykti mokytis svetur pirmiausia renkasi universitetą, o studijuoti menus ar vadybą – ne taip ir svarbu. Taip, anot R.Jurkėno, jauni žmonės apie studijas galvoti pradeda ne nuo to galo. “Tik išsiaiškinus, ką nori studijuoti, reikėtų išsirinkti šalį, o paskui ieškoti tinkamo universiteto”, – pataria “Kalba.lt” generalinis direktorius. Taip pat jis primena, kad būtina išsiaiškinti studijų finansavimo galimybes, gyvenimo ir mokymosi konkrečiame universitete sąlygas, kultūrinius šalies ypatumus ir, žinoma, apgalvoti savo galimybes.

JAV ieško lyderių

Populiariausia tarp lietuvių studentų užsienio šalis – Jungtinė Karalystė. Čia 2009–2010 m. mokėsi 2325 lietuviai. Antroje vietoje yra Vokietija (1274 studentai iš Lietuvos), paskui rikiuojasi Danija (911). Tuo tarpu JAV studijuoja apie 400 lietuvių.

R.Jurkėnas sako, kad dažniausiai jaunimas renkasi studijas Jungtinėje Karalystėje dėl anglų kalbos, kurią mokosi jau pradinės mokyklos suole, taip pat dėl gerų susisiekimo galimybių, lanksčios paskolų sistemos ir palankesnių sąlygų studijų metu dirbti ir užsidirbti.

Studijų užsienyje informacijos centro direktorės Ž.Savickienės nuomone, lietuviai be reikalo nesirenka JAV universitetų. “Ten mokslas brangiau kainuoja, tačiau labai lanksti ir plačiai išvystyta stipendijų ir garantų sistema. JAV ieškoma asmenybių, lyderių, tad aktyvūs studentai įstoja ir su prastesniais pažymiais. Šios šalies universitetai nori, kad studijuotų jauni žmonės iš kuo įvairesnių šalių”, – paaiškina Ž.Savickienė ir pataria rinktis tą šalį, kurioje yra puikiai išplėtota norima studijuoti sritis. Pavyzdžiui, menus studijuoti Italijoje, bankininkystę – Šveicarijoje, rinkodarą – Jungtinėje Karalystėje.