Lietuvos Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, išryškino lietuvių politikų karštakošiškumą, teigia Briuselyje leidžiamas laikraštis apie Europos Sąjungą “European Voice”.

Lietuvos parlamentarų sprendimus lenkams aktualiais klausimais švietimo ir kalbos srityse šis leidinys pavadino sunkiai suprantamais.

Anot jo, Lenkija buvusiame komunistiniame regione yra įtakingiausia valstybė ir Lietuvai “verkiant reikia Varšuvos paramos visose srityse” – pradedant kelių tiesimu baigiant kariniu planavimo. Nepaisant to, Lietuvos politikai priima kelis lenkus itin supykdžiusius sprendimus – neleidžia oficialiuose dokumentuose rašyti pavardžių originalo kalba ir dar priima Švietimo įstatymą, kurį lenkai laiko bloginančiu jų padėtį.

“Taip nesunkiai patvirtinamas stereotipas, kad lietuvių politikai elgiasi karštakošiškai ir kenkia sau”, – rašo “European Voice”.

Leidinys pripažįsta, kad lenkų tautinės mažumos atstovai, gyvenantys Lietuvoje, prastai moka lietuviškai. Jų mokyklose tik lietuvių kalba dėstoma lietuviškai, o visi kiti dalykai – lenkiškai. Todėl lenkiškų vidurinių mokyklų absolventams būna sunku gerai išmokti rašyti ir kalbėti lietuviškai, o ši kalba geriausiai jiems padėtų gyvenime.

Anot “European Voice”, prieš dvi savaites priimtas naujasis įstatymas “nedepolonizuoja” mokymo programos.

Leidinio teigimu, “nervai įtempti ir lietuvių pusėje: gana pagrįstai lietuviai jaučiasi Lenkijos užgauliojami, kad jų tautinio identiteto Varšuva negerbia, kad vietos lenkų mažumos vadovai pamėgę prašyti pagalbos už sienos – o tai laikoma nederama taktika ir nelojalumu Lietuvos valstybei”.

“Žiūrinčiuosius iš išorės visa tai tik erzina. Tačiau lietuvių ir lenkų šeimyniniai kivirčai turi gilias šaknis. Prireiks didelių pastangų ir išmintingos diplomatijos tam išspręsti. Bet kol kas tokių ženklų nėra daug”, – tvirtina “European Voice”.

Pagal Seimo priimtą Švietimo įstatymą, nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turės būti mokoma Lietuvos geografijos ir istorijos bei pilietiškumo pagrindų. Iki šiol lietuviškai dėstyta tik lietuvių kalba.

Įstatymą pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jis padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.