"Veido" archyvas

Europoje kasmet dėl miego sutrikimų įvyjsta daugiau kiap 130 tūkst. avarijų, per kurias žūsta 1800 žmonių

Nors ir sunku patikėti, nuo nemigos miršta daugiau žmonių nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Bent jau taip tvirtina Pasaulio sveikatos organizacija.

Dar prieš šimtą metų žmonės miegodavo po devynias valandas, o dabar daugeliui ir šešios – prabanga. Stengdamiesi suspėti, miegame vis mažiau, žadėdami sau, kad šeštadienį tai jau tikrai išsimiegosim. Tačiau atsimiegoti, kaip rodo mokslas, gali tik jauni.

Na, ir kas čia tokio? – paklausite. Ogi statistika liudija, kad 30 proc. automobilių avarijų įvyksta vairuotojams užmigus prie vairo. Nustatyta, kad 30–60 metų žmogui pakanka septynių aštuonių valandų miego. Tačiau jei pritrūksta bent valandos, budrumas sumažėja net 33 proc.

Pasirodo, miego sutrikimai kamuoja trečdalį Lietuvos gyventojų, tačiau į specialistus, deja, kreipiasi vos 5 proc.
Čia svarbu paminėti dar vieną karčią tiesą – tikroji nemiga nepaprastai reta. Per pastaruosius 20 metų pasaulyje atsirado tik du tokie žmonės. Jie sirgo liga, kuri vadinama paveldima šeimine nemiga. Visi kiti rūpesčių prisikuria patys.

Dieną dirbti – naktį miegoti

Trisdešimt penkerių metų vadybininkė Rūta įsitikinusi, kad jai nemigą sukėlė nuolatinė įtampa darbe – prasti bendradarbių santykiai ir dideli, kartais jėgas pranokstantys darbdavių reikalavimai. O kalčiausia dėl moters prasto miego pasaulinė finansų krizė – ėmė klibėti Rūtos kėdė, tenka dirbti net naktimis. Nors moteris darbo vietą vis dėlto išsaugojo, nuolatinis nerimas ėda sveikatą. “Einu į darbą neišsimiegojusi. Būna, kad rankų pakelti negaliu. Bijau, kad dabar mane atleis už prastus rezultatus”, – guodžiasi Rūta.

Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė, Kauno medicinos universiteto profesorė Vanda Liesienė teigia, kad dauguma žmonių įsitaiso nemigą dėl psichofiziologinių priežasčių. “Žmonės ne visuomet supranta, kad labai svarbu paros laikas, kada miegoti, o kada būdrauti”, – dėsto profesorė.

Miegas yra tiksli ir sudėtinga neurocheminių procesų grandinė, kurią reguliuoja galvos smegenys. Naujausi mokslo tyrimai rodo, kad yra du mechanizmai: homeostazinis miego poreikis, kuris vyrauja trūkstant miego, bei cirkadinis, reguliuojantis miego pradžią ir nubudimo laiką. Abu šie mechanizmai glaudžiai susiję ir užtikrina nuoseklius, ritmingus procesus – miegą nakties metu ir budrumą dieną.

Cirkadinis mechanizmas veikia kaip vidinis laikrodis. Antroji mokslo naujiena ta, kad šį laikrodį reguliuojantis melatoninas išsiskiria tik su tamsa. Taigi jeigu ilgai vakarosime prie ryškios šviesos, vidinį laikrodį galime sutrikdyti. Beje, Vilniaus universiteto profesorė Danutė Kalibatienė įrodė, kad studentų gebėjimas įsisavinti naują medžiagą tampa ribotas, jei mieguistumą sukelia miego cirkadiniai postūmiai.

“Paros ritmą turi ir visos mūsų organizmo ląstelės, – tvirtina V.Liesienė. – Ypač jautrios kepenys, širdis, žarnynas. Jeigu mūsų mityba nesuderinta su paros ritmu – prastai miegame”.

Taigi specialistė pataria neiti miegoti alkanam, bet negalima vakare ir persivalgyti. Trečdalis žmonių yra fiziologiškai jautrūs kofeinui – po pietų išgėrę kavos ar stiprios arbatos prastai miega. Yra ir jautrių fiziniam krūviui žmonių, jiems vakare patartina sportuoti tik likus mažiausiai porai valandų iki miego.

“Šiaip jau dauguma žmonių nemigos gali atsikratyti vien tik sureguliavę savo būdravimo ir miego režimą”, – pabrėžia profesorė. O ką daryti tiems, kurie turi dirbti naktį? “Paprastai dirbantieji pamaininį darbą per mėnesį prisitaiko, – sako miego specialistė. – Tačiau neteko matyti žmonių, kurie prisitaikytų, jei tenka dirbti “slenkančiu” grafiku. Jie tiek nuvargsta, kad ilgainiui nebegali dirbti”.

Nebijokite nubusti

Pensininkė Leokadija Smailienė prastai miega jau daugelį metų. Ji tikina vakaro laukianti su nerimu: norisi išsimiegoti, tačiau moteris baiminasi, kad nepavyks. Net ir tuomet, kai pavyksta užmigti, ji pabunda netgi nuo katės krebždesio. Didelių rūpesčių moteris neturi ir jokiomis ypatingomis ligomis neserga, tik ją, kaip ir visus vyresnius žmones, kamuoja pernelyg aukštas kraujospūdis. Todėl gydytojai tikina, kad priežasties nemiegoti nėra, ir vengia skirti vaistų.

Ponios Leokadijos istorija įprasta. Prof. V.Liesienė tikina, kad vyresniems kaip 65-erių metų žmonėms per naktį nubusti tris keturis kartus – normalu. Taip yra todėl, kad sulaukus 50-ies minėto melatonino ima išsiskirti mažiau. Vyresniems žmonėms labai svarbu neišsigąsti, kad prabudo. Specialistė jiems pataria nesukelti sau streso ir nesigriebti vaistų. Priešingai – jie turėtų apsidžiaugti, kad dar daug liko nakties ir kad galima miegoti toliau.

Vyresni žmonės kartais nė patys neįtaria, kad serga depresija arba turi nerimo sutrikimų. Tokiu atveju, žinoma, skiriama vaistų. Tačiau profesorė tikina, kad neretai senjorai patys ima gydytis, ir toks gydymasis sukelia orientacijos, suvokimo sutrikimų. Todėl gydymą turi skirti gydytojas.

Gali padėti sau patys

Yra dvi miego fazės: pirmoje nakties pusėje – gilaus lėtojo miego, o po jos eina paradoksinio miego fazė. Šios fazės labai svarbios, mat tik per lėtąją išsiskiria somatotropinas ir serotoninas. Šie hormonai ne tik reguliuoja augimą, bet ir padeda fiziškai atsigauti organizmui po ligų ar nuovargio. Paradoksinio miego fazė stiprina atmintį ir reguliuoja fizinius procesus.

Tyrimais įrodyta, kad jei žmogus per lėtąją fazę miega mažiau kaip dvi valandas, po keturių parų dvigubai sulėtėja jo imuninės sistemos aktyvumas. Iš pradžių pajuntamas nuovargis, o paskui suaktyvėja visos turimos lėtinės ligos. Todėl PSO specialistai suskaičiavo, kad nuo nemigos mirštamumas didesnis nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Daug kas mėgina nemigą gydytis alkoholiu. Tačiau prof. V.Liesienė tikina, kad jis tik sukelia iliuziją, jog greitai užmiegama. Tai būna narkotinis miegas, o ne fiziologinis, ir žmogus nepailsi. Be to, prabundama labai bjauriai – širdžiai smarkiai plakant. O ir alkolohlio kiekį nuolatos reikia didinti, nes organizmas prisitaiko. Kitos psichotropinės medžiagos – nikotinas, kokainas, morfinas stimuliuoja, o ne ramina.

Vaistų nuo nemigos yra daug ir visokiausių, tačiau, profesorė įsitikinusi, kad žmogus ir be jų gali išsiversti. Svarbiausia įsiklausyti į save ir pagalvoti, kas truko užmigti. “Vaistų skiriame tuomet, kai žmogų ištinka emocinis sukrėtimas, didelė nelaimė. Kiti gali padėti sau patys”, – mano miego specialistė.

Knarkimas – nakties košmaras

Sostinėje gyvenanti Kavaliauskų šeima prisipažįsta, kad po 30 bendro gyvenimo metų šeimyninę lovą iškeitė į atskiras. Negana to, įsirengė ir du miegamuosius. Priežastis paprasta: šeimos galva Rimas naktimis taip knarkia, kad Aldonai gyvenimas tapo nebemielas. “Net miegodamas už sienos jis įstengia mane pažadinti”, – sako ponia Aldona. Tačiau ir Rimas nepasiduoda: “Manai, aš pats gerai išsimiegu?”

Prof. V.Liesienė palinguoja galvą: ketvirtadalis žmonių, vyresnių nei 50 metų, turi miego apnėją. Tai kvėpavimo sutrikimas miegant. Kai žmogus užmiega, atsijungia kvėpavimo centrai, kurie dirbo dieną, ir įsijungia kiti. Tačiau jeigu žmogus negali gerai įkvėpti, smegenys gauna impulsą, kad trūksta deguonies, ir vėl įjungia dienos režimą. Žmogus pabunda. Šitaip pabusti jis gali net iki 350 kartų per naktį. Apie kokį išsimiegojimą tada galima kalbėti? Miego specialistas prof. Winifriedas Randerathas įrodė, kad turintieji kvėpavimo sutrikimų miego metu kur kas dažniau patenka į eismo ir darbo avarijas. Beje, pirmasis apnėjos požymis – galvos skausmai ir mieguistumas.

O knarkimas dažniau kenkia ne tam, kuris knarkia, o esančiajam šalia. Knarkti pradedama, kai gerklės gale esantis minkštasis gomurys pernelyg atsipalaiduoja, užtverdamas gerklės angą. Žmonės, turintys storą kaklą, irgi knarkia, nes raumenys nepajėgia išlaikyti aplink trachėją esančių riebalų. Knarkimo priežastimi taip pat gali tapti didelis gerklės audinių kiekis. Dažnai knarkia ir vaikai, turintys dideles tonziles.