85 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui, paaiškėjo Kauno technologijos universitetui atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) žada visuomenę įtikinti, kad alternatyvos tam nebėra. Planuojama iš Vilniaus į didžiausiuose miestuose įsikūrusias teritorines darbo biržas transliuoti tiesiogines vaizdo konferencijas, kuriose reformą pristatytų ministerijos vadovybė ir atsakingi specialistai. Į tokius renginius ministerija kvies visus norinčiuosius apie būsimą pensijų reformą išgirsti iš pirmų lūpų. Turėtų atsirasti ir interneto svetainė apie reformą, kurią dabar savo jėgomis kuria ministerijos specialistai.

Tačiau visa tai – po to, kai Vyriausybė apsispręs, koks priemonių planas reformai įgyvendinti bus teikiamas Seimui. SADM dar vasarį Vyriausybei pateikė savo viziją, kaip pensijų sistema turėtų atrodyti ilgalaikėje perspektyvoje.

“Siekiant kuo platesnio politinio sutarimo, šiuo metu reforma derinama su koalicijos partneriais. Tikimės bendrą sutarimą rasti artimiausiomis savaitėmis. Tada Seimas turės apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos gairių, o pagal Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengtas pensijų sistemos reformos gaires bus tikslinamas ir ministerijos parengtas priemonių planas ilgalaikei reformai įgyvendinti”, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Svarbiausios pensijų sistemos reformos kryptys dvi – palaipsnis pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų tiek vyrams, tiek moterims, nustatant pereinamąjį laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų, ir skatinimas žmones pensiją kaupti papildomai privačiuose antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, kompensuojant dalį pervedimų iš valstybės biudžeto. Minėtos dvi reformos kryptys yra varomoji jėga, be kurių reforma negali būti įgyvendinta.

A.Bitinas pabrėžia, kad visame pasaulyje pensijų sistemų reformų pirmas žingsnis – pensinio amžiaus atidėjimas. Reaguojant į demografinę situaciją daugumoje ES šalių tai siūloma arba jau nuspręsta. “Kita vertus, šiais laikais dažnas 60-metis dar kupinas energijos ir noro dirbti. Ir iš darbdavių tikimės šiuolaikiško požiūrio į vyresnius darbuotojus.

Turi būti atsižvelgiama į kompetenciją, patikimumą ir patirtį, o ne vien į paso duomenis”, – pabrėžia viceministras.

Šiuo metu svarstomi du galimi pensijų sistemos reformos modeliai – apskaitos vienetų (taškų) ir virtualių sąskaitų.

Tačiau pensijų apskaičiavimo modelis – tik techninė detalė. Ministerija pasisako už “taškų” sistemos modelį, nes jis lankstesnis, atsparesnis ekonominiams svyravimams, nereikalautų radikalių permainų sistemoje.