Konfliktas Libijoje
Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos apšaudžius raketomis sukilėlius šalies rytuose, o artilerijai toliau bombarduojant apsiaustą Misratos miestą, Prancūzija ir Didžioji Britanija paragino NATO šalis, įskaitant JAV, suintensyvinti karinę kampaniją prieš Tripolio režimą.
Išblėsus viltims, kad sukilėliams pavyks iškovoti karinę pergalę, todėl stiprinamos pastangos ieškant šio konflikto diplomatinio sprendinio. Trečiadienį Libijos kontaktinės grupės, kuri siekia koordinuoti tarptautinį atsaką į šią krizę, diplomatai susirinks Persijos įlankos valstybėje Katare.
Pirmadienį Afrikos šalių lyderiai pasiūlė abiem konflikto pusėms sudaryti paliaubas, tačiau šis sumanymas iškart žlugo, nes opozicija, pareikalavo, kad M.Kadhafi nedelsiant pasitrauktų iš valdžios ir išvyktų iš šalies.
Tuo tarpu Libijos vyriausybės atstovas Moussa Ibrahimas (Musa Ibrahimas) antradienį tvirtino, kad bet kokios kalbos apie M.Kadhafi atsistatydinimą, kurio taip pat reikalavo kai kurie Europos šalių pareigūnai, atskleidžia “imperialistinę” mąstyseną. Jis taip pat sakė apgailestaujantis, kad sukilėliai nepriėmė Afrikos Sąjungos (AS) pasiūlymo skelbti paliaubas.
Libijos sukilėlių pajėgos pasirodė esančios daug silpnesnės ir mažesnės negu M.Kadhafi, o be NATO aviacijos palaikymo jos gali patirti triuškinamą karinį pralaimėjimą. Dėl šios priežasties bet kokios realistinės sukilėlių viltys pašalinti M.Kadhafi iš valdžios priklauso tik nuo tarptautinio politinio spaudimo, derinamo su nuosekliais NATO kariniais smūgiais.
Prancūzijos užsienio ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) sakė, kad Aljansas nepakankamai stengiasi sumažinti M.Kadhafi pajėgų spaudimą Misratai. Pasak jo, Aljanso aviacija turi smogti Tripolio pajėgų sunkiesiems ginklams, iš kurių apšaudomi civiliai gyventojai vieninteliame vakarų Libijos mieste, kurį iki šiol iš dalies kontroliuoja sukilėliai.
Tarptautinės organizacijos perspėjo, kad Misratoje, kuri yra trečias didžiausias Libijos miestas, bręsta didelė humanitarinė krizė.
Paryžius priekaištavo dėl riboto JAV karinio indėlio Libijoje ir peikė Vokietiją, nusprendusią nesiųsti savo pajėgų į šį konfliktą. Prancūzijos gynybos ministras pripažino, kad be amerikiečių didelio masto dalyvavimo kovinėse operacijose Vakarų šalims tikriausiai nepavyks nutraukti M.Kadhafi armijos atakų prieš sukilėlių kontroliuojamus miestus.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as (Viljamas Heigas) taip pat sakė, jog sąjungininkai privalo “intensivinti” savo pastangas.
Tuo tarpu vienas NATO generolas atmetė kritiką ir pareiškė, jog Aljansas veikia gerai ir pajėgia apginti civilius gyventojus.
Nyderlandų brigados generolas Markas Van Uhmas (Markas Van Umas) sakė, kad NATO sėkmingai įgyvendina Libijai paskelbtą ginklų tiekimo embargą, užtikrina patruliavimą neskraidymo zonoje ir gina taikius gyventojus.
“Manau, kad su turimais ištekliais mums puikiai sekasi”, – nurodė jis.
NATO vadovavimą karinėms operacijoms Libijoje perėmė iš tarptautinės koalicijos kovo 31 dieną.
Aljansas antradienį paskelbė, kad jo lėktuvai sunaikino keturis tankus netoli az Zintano, esančio už 120 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Tripolio. Per atskirą smūgį taip pat buvo sunaikinta ginklų saugykla į pietvakarius nuo Sirto, kuris yra M.Kadhafi gimtasis miestas.
Britų naikintuvai, patruliuojantys netoli Misratos, taip pat raketomis sunaikino vieną tanką, nurodė Jungtinės Karalystės kariškių atstovas generolas majoras Johnas Lorimeris.