Dauguma Lietuvos pensininkų naudojasi užtarnauto poilsio galimybe. “Sodros” surinktais duomenimis, šių metų kovą Lietuvoje dirbo 56,5 tūkst. senatvės pensijų gavėjų – 9,4 proc. visų pensininkų.

“Tai ne tiek ir mažai, nes pensininkų yra įvairaus amžiaus – ir 61 metų, ir 85 metų. Lietuvos gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, savo noru retai išeina iš darbo, nes pensijos labai mažos, todėl išėjus į pensiją gyvenimo lygis smarkiai smunka. Jie stengiasi likti darbe, nebent turi problemų dėl sveikatos”, – komentuoja Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Šiuo metu Seime nagrinėjamas įstatymo projektas, kuriuo norima tolinti pensinį amžių. Jei Seimas pritartų, nuo 2012 m. moterims pensinis amžius kasmet atitoltų keturiais mėnesiais, o vyrams – dviem mėnesiais, kol pasiektų 65 metus. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.

R.Lazutka pabrėžia, kad norint spręsti “Sodros” biudžeto deficito problemą neužtenka vien tik vėlinti pensinį amžių.

Būtina pasiekti, kad darbo rinka būtų palankesnė pagyvenusiems žmonėms. Šiuo metu Lietuvoje dar vyrauja nuomonė, kad pensininkai užima jaunimo darbo vietas, kad jie lėtesni ir neimlūs naujovėms.

“Vakaruose atlikti tyrimai parodė, kad paprastai apmokymai įmonėse pritaikyti jauniems žmonėms, o jeigu būtų sukurta pagyvenusių darbuotojų mokymo metodų, viskas būtų kitaip – vyresni žmonės įsisavinti naujoves galėtų panaudodami savo ankstesnę patirtį”, – tvirtina profesorius.

Jei su amžiaus diskriminacija ir stereotipais nebus kovojama, valstybės išlaikytinių skaičius nesumažės. “Atidėsime pensinį amžių, o vyresni žmonės paprasčiausiai bus išstumti iš darbo rinkos. Jie esi į darbo biržą pašalpos ar kreipsis į medicinos komisiją dėl invalidumo pensijos. Tuomet koks skirtumas – mokėsime mažiau pensijų, bet daugiau bedarbių pašalpų ir neįgalumo pensijų”, – įspėja R.Lazutka.