chernobyl2020

Volodymyras Palkinas kasmet bent du mėnesius praleidžia vienoje Kijevo ligoninėje.

Šis vyras – vienas iš šimtų tūkstančių darbininkų, kurie 1986 metų balandį buvo pasiųsti likviduoti avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, o ši užduotis, pasak, jog, visam laikui sugadino sveikatą.

Tačiau praėjus 25 metams po Černobylio reaktoriaus sprogimo 1986 metų balandžio 26 dieną, vis dar įnirtingai tebesiginčijama, koks iš tikrųjų buvo šios katastrofos poveikis žmonių sveikatai. Vieni ekspertai tvirtina, jog nuo apšvitos sukelto vėžio mirė šimtai tūkstančių žmonių, kiti teigia, kad aukų buvo tik kelios dešimtys.

Į Černobylį buvo pasiųsti apie 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, sušauktų iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų Sovietų Sąjungos respublikų. Nelaimės zonoje jie dirbo itin pavojingomis sąlygomis, negindami užkirsti kelią tolesniam radioaktyvių teršalų sklidimui iš sugriauto reaktoriaus.

V.Palkinas, kuriam dabar 69 metai, buvo pasiųstas su pirmąja gelbėtojų banga. Sėdėdamas ant lovos ligoninės palatoje, vyras sklaidė savo buvusių bendražygių nuotraukas. Tarp jų buvo kai kurie iš 30 likvidatorių, kurių mirtį pirmosiomis savaitėmis po avarijos patvirtino oficialūs šaltiniai.

V.Palkinas į elektrinę buvo pasiųstas balandžio 26 dieną, o po kelių savaičių jį paguldė į ligoninę dėl kraujavimo gerklėje ir viduriuose. Vyras sako, kad pareigūnai jam užrašė maždaug perpus mažesnę apšvitos dozę nei iš tikrųjų jo patirta.

“Iki tol mano sveikata buvo kuo puikiausia. Dabar vos paeinu, turiu problemų dėl skydliaukės, o dantys baigia išbyrėti”, – skundėsi V.Palkinas, kuris nuo 1986 metų ligoninėse gydosi po du mėnesius per metus.

V.Palkinas taip pat skundėsi dėl mažos pensijos: jis sakė kas mėnesį gaunantis sumą, prilygstančią 202 JAV doleriams (477 litams), o didžiąją dalį išleidžiantis vaistams. Oficialus Černobylio “likvidatorius” taip pat kas mėnesį gauna 300 grivinų (89 litų) pašalpą maistui ir 50 proc. kompensaciją už išlaidas komunalinėms paslaugoms.

V.Palkinas gydomas vienoje palatoje su kitu Černobylio veteranu Volodymyru Zabolotnu, tačiau šis dėl pašlijusios sveikatos labiau kaltina savo amžių, o ne darbą nelaimės zonoje.

Įvairios organizacijos, tarp jų tarptautinis žaliųjų judėjimas “Greenpeace”, perspėja, kad su Černobylio katastrofa galima tiesiogiai susieti iki maždaug 100 tūkst. mirtinų susirgimų vėžiu atvejų. Pasak jų, onkologinės ligos pakirto labai daug likvidatorių.

Tačiau tokias išvadas įnirtingai ginčija Jungtinių Tautų (JT) Mokslo komitetas atominės radiacijos reikalams (UNSCEAR), kurio naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje šiemet vasarį, teigiama, kad Černobylio avarija iš tikrųjų nusinešė tik kelias dešimtis, o ne tūkstančius žmonių gyvybių.

Pasak UNCEAR, per reaktoriaus sprogimą žuvo du Černobylio elektrinės darbuotojai, o kiek vėliau mirė 28 kiti smarkiai apšvitinti darbuotojai ir ugniagesiai. Tačiau agentūra nurodo, jog iki 2006 metų mirė tik 19 apšvitą patyrusių žmonių, o jų mirties priežastys paprastai nesiejamos su jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu.

Didžiausias šis katastrofos poveikis žmonių sveikatai – 6 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų. Šia liga dažniausiai susirgdavo vaikai, gėrę radionuklidais užterštą pieną, o iki 2005 metų iš šių žmonių 15 mirė.

Skydliaukės vėžys laikomas išgydoma liga.

“Išskyrus padažnėjusius susirgimus leukemija ir kataraktas tarp patyrusių didesnes apšvitos dozes (Černobylio likvidatorių), nėra jokių įrodymų dėl žalos sveikatai, kuri galėtų būti siejama su radiacijos poveikiu”, – pareiškė UNSCEAR.

Tokios išvados itin jautriai vertinamos Ukrainoje, kur Černobylio veteranų organizacijos dėl jų narių pašlijusios sveikatos seniai kaltina radiacijos poveikį, taip pat griežtai kritikuoja šalies vyriausybę dėl nepakankamų kompensacijų.

Kai kurie ekspertai sako, jog didžiausias Černobylio avarijos poveikis buvo ne fizinis, o psichologinis: 1986 metų balandžio įvykiai traumavo daugelį tiesioginių jų dalyvių ir paskatino juos jaustis tapusiais branduolinės katastrofos aukomis.

Vienas iš griežtai nesutinkančių su JT agentūrų pozicija – Baltarusijos branduolinių technologijų ekspertas Jurijus Bandaževskis. 2001 metais jis buvo nuteistas už korupciją ir kelerius metus praleido kalėjime, tačiau J.Bandaževskio šalininkai sako, kad jis buvo nubaustas už vyriausybės kritiką dėl nepakankamų pastangų mažinti radioaktyviosios taršos poveikį.

“Tinkama tarptautinio lygio pasekmių vertinimo sistema dar nesukurta”, – J.Bandaževskis, kuris nuo 1987 metų tyrė Černobylio avarijos padarinius, sakė naujienų agentūrai AFP.

“Valstybinės struktūros pastaruosius 25 metus darė viską, kad nuslėptų informaciją, paklusdamos branduolinės energetikos lobistams, kurie yra galingiausi lobistai pasaulyje ir šiandien diktuoja sąlygas”, – pridūrė jis.

Tačiau Ukrainoje dirbantis medicinos tyrėjas Davidas Belas, kuris kartu su kitais autoriais tarptautiniuose leidiniuose paskelbė septynis straipsnius apie Černobylio katastrofos poveikį, skelbiamus didelius šios nelaimės aukų skaičius taip pat vertina skeptiškai, nors pripažįsta, kad ši problema gali būti nepakankamai ištirta.

“Radiacijos poveikį įvertinti labai sunku, – jis aiškino AFP. – Mūsų dienomis visos pastangos susieti spinduliuotės (poveikį) su apšvitą patyrusių žmonių vidaus organų ligomis, išskyrus skydliaukės vėžį, nebuvo sėkmingos”.

“Negalima sakyti, kad skrandžio opos arba širdies ligos tarp likvidatorių pasireiškia dažniau arba kokia nors ypatinga forma”, – pridūrė gydytojas.

D.Belas taip pat griežtai neigė patiriantis kokį nors vyriausybės arba branduolinės energetikos atstovų spaudimą neviešinti jokios statistikos.

Tyrėjas nurodė, kad per Černobylio avariją radiacijos patyrusių žmonių tikėtina gyvenimo trukmė nesiskiria nuo Ukrainos gyventojų vidurkio, kurį apskaičiavo Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Vyrai šioje šalyje gyvena vidutiniškai 61, o moterys – 73 metus.

“Iki šiol neaptikome kitokio poveikio. Tačiau ateityje neturėtume iš naujos įvertinti savo žinias ir pripažinti bet kokias klaidas”, – pabrėžė D.Belas.