Sekmadienį, per aviakatastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) laidotuves, Lietuvoje skelbiamas gedulas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė skelbti gedulą balandžio 18-ąją nuo 7 iki 22 valandos. Anksčiau paskelbtas trijų dienų gedulas Lietuvoje baigiasi trečiadienio vakarą.

Minėtu laiku ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat gyvenamųjų namų turės būti iškelta valstybės vėliava su gedulo ženklu.

Vyriausybė taip pat nutarė siūlyti fiziniams bei juridiniams asmenims sekmadienį L.Kaczynskio ir jį lydėjusios delegacijos atminimą pagerbti dviem tylos minutėmis.

Lenkijos prezidento laidotuvės numatomos sekmadienį 14 val. Lenkijos, 15 val. Lietuvos laiku.

Vilniaus savivaldybei Ministrų kabinetas taip pat rekomenduoja pavadinti vieną iš Vilniaus aikščių ar gatvių L.Kaczynskio vardu. Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį posėdyje svarsto, ar pavadinti žuvusio Lenkijos vadovo vardu gatvę prie Gedimino prospekto, prie Lietuvos pašto.

Vyriausybės posėdžio metu kilo ginčas dėl to, kaip reikėtų rašyti L.Kaczynskio pavardę pavadinus jo vardu gatvę – ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis siūlė rekomenduoti ją rašyti originalo kalba, o ne sulietuvintą variantą. Vilniaus valdžia gatvės pavadinime ketina naudoti sulietuvintą variantą – “Lecho Kačynskio” gatvė.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad išimties daryti negalima, todėl siūlė Vyriausybei išvis šiuo klausimu nepasisakyti.

“Nekorektiška daryti išimtį žuvusiam Lenkijos prezidentui – tokie pagarbos atidavimo būdai būtų nesuprasti ir geriau nepradėti. Jeigu su “č”, tai gal geriau išvis nereikia. Deja, Lietuvoje esame tokioje situacijoje – pagerbdami galime ir paniekinti”, – sakė R.Šimašius.

L.Kaczynskis, jo žmona ir daugelis aukštų Lenkijos pareigūnų Rusijoje sudužus lėktuvui žuvo praėjusį šeštadienį.

Likus dviems dienos iki katastrofos per vizitą Vilniuje L.Kaczynskis sukritikavo tądien priimtą Lietuvos Seimo sprendimą neįteisinti pavardžių rašybos dokumentuose originalo kalbo lotyniško pagrindo rašmenimis. Galimybės rašyti nesulietuvintą pavardės variantą ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė Lietuvoje ir juos remiantys Lenkijos politikai.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.