1. Mokesčiai. Prezidentė D.Grybauskaitė sieks tesėti duotą pažadą – numatoma grąžinti PVM lengvatą spaudai.
2. Nuostoliai. Artimiausiu metu daugumai žiniasklaidos priemonių arba dar nepavyks išbristi iš nuostolių, arba jos balansuos ties nulio riba – prisitaikymas prie pokyčių rinkoje bus ilgas ir skausmingas.
3. Interneto portalai. Nepaisant to, kad naujienų portalų Lietuvoje jau dabar per daug ir jie nuostolingi, prognozuojama, kad jų toliau daugės.
4. Apmokestinimas. Artimiausią dešimtmetį nestigs bandymų apmokestinti elektroninės žiniasklaidos prieigas. Tačiau įtikinti skaitytoją, kad už informaciją reikia mokėti, žiniasklaidai seksis sunkiai. Pagrindiniai naujienų portalai liks nemokami.
5. Savininkai. Dar daugiau žiniasklaidos priemonių, slegiamų nuostolių naštos, įsigis politikai ir verslo magnatai: jau anksčiau ėmusi ryškėjusi tendencija tik stiprės.
6. Technologijos. Toliau plėsis žiniasklaidos vartojimo formos: vis daugiau informacijos bus ieškoma per mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir kt., bet pagrindiniu informacijos šaltiniu išliks interneto portalai.
7. Spauda. Internetas nesugebės įveikti tradicinės spaudos. Popierinė spauda išliks, bet jai teks pertvarkyti turinį.
8. Televizija. Lietuviška TV, pakeitusi kryptį nuo informacijos teikimo prie prastos kokybės pramogų, galutinai atbaidys išrankesnį žiūrovą, bet jos reitingai mažės nedaug.
9. Pajamos. Interneto žiniasklaidos pajamos iš reklamos didės, bet lėtai. Didžiausius reklamos biudžetus ir toliau valdys televizijos.
10. Pasitikėjimas. Suprastėjusios kokybės rezultatas – žiniasklaida bepasitiki apie 41 proc. gyventojų, arba beveik tiek pat, kiek “Sodra” ar policija. Prognozuojama, kad pasitikėjimo rodiklis dar šiek tiek kris.