BFL

Per 500 žmonių nuo mokyklinio iki pensinio amžiaus ketvirtadienį susirinko į protesto akciją, kurioje reikštas nepasitenkinimas naujuoju Švietimo įstatymu.

Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surengtame mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba. Jie laikė plakatus lietuvių kalba “Diskriminavimo ir nutautinimo politikai – stop!”, “Palikite ramybėje mūsų mokyklas”, “Ne – priverstinei asimiliacijai”, taip pat turėjo transparantų lenkų ir rusų kalbomis.

Į susirinkusiuosius lenkiškai kreipėsi naujai įsteigto Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius Miroslavas Šeibakas, lietuvių ir lenkų kalbomis pasisakė pedagogai.

“Prieštaraujame tam įstatymui, kuris, galime pasakyti, jėga buvo priimtas, kadangi nė vienas iš mūsų pasiūlymų, abejonių nebuvo išklausytas. Teikėme savo pasiūlymus per savo atstovus Seime, bet visi mūsų pataisymai ar pasiūlymai buvo atmetami, nė vienas nebuvo priimtas. Tada mes, tėvai, pamatėme, kad einama blogu keliu, pradėjome reikšti savo nuomonę”, – BNS sakė jis.

Anot koordinatoriaus, pernai buvo surinkta 60 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, kurie prieštaravo šio įstatymo priėmimui, parašai esą įteikti Lietuvos prezidentei, premjerui, švietimo ministrui.

“Vėl nė vienas iš mūsų pasiūlymų nebuvo išgirstas ir įstatymas buvo priimtas toks, koks jis yra. Jis turi įsigalioti liepos 1 dieną, bet mes vis dar tikimės, kad sveikas protas nugalės ir žmonės atsižvelgs į mūsų prašymus”, – teigė M. Šeibakas.

Lenkai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013 metų lietuvių bei tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys. Įstatymu artėjant prie Europos standartų atsisakoma nuostatos, kai 90 proc. pamokų lenkiškose mokyklose vyksta lenkų, o ne valstybine lietuvių kalba.

Mitingo metu dalintu rezoliucijos projektu iš ŠMM reikalaujama iki 2011 metų rugsėjo inicijuoti Švietimo įstatymo pataisas, tarp jų – Lietuvos istorijos bei geografijos kursus dėstyti atskirai nuo visuotinės istorijos bei geografijos, atšaukti lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą lietuviams ir lenkams.

“Mūsų vaikai iš tautinių mokyklų puikiai moka lietuvių kalbą, per 92 proc. vaikų, pagal statistinius duomenis, išlaiko puikiai lietuvių kaip valstybinės kalbos egzaminą. Čia problemos tikrai nėra. Dabar neįmanoma per dvejus metus suvienodinti egzaminą vaikams, kurie mokosi lietuvių kalbos mokyklose 12 metų, ir mūsų vaikams, kurie per dvejus metus dabar turės pasiruošti lygiai taip pat, kaip kiti per 12 metų. Mes tikrai matome, kad tai nedemokratiška”, dėstė M. Šeibakas.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad reakcijos į jau priimtą įstatymą – politikuotos.

“Sprendimai priimti, o įgyvendinimo prasme sutelktos pastangos, kad pasiruošimas vyktų kuo sklandžiau. Pasiruošimas vyksta ne mitinguose, o darbinėse grupėse su tų pačių tautinių mažumų atstovais, su kitais švietimiečiais tiek ruošiant metodinę medžiagą, tiek apmokant mokytojus, ir galiu patikinti, kad judame į priekį dalykiškai, o čia aš vis dar girdžiu politikuotus atgarsius”, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

Kitą savaitę protesto akciją dėl tautinių mažumų švietimo planuojama rengti prie Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vengrijos ambasados.