Įvairių šalių ūkio raidos istorija rodo, kad vienas skaudžiausių ir ilgalaikių ekonomikos recesijos padarinių – gerokai padidėjęs nedarbas. Tad, nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika krizę pasitiko esant mažesniam nei natūralus nedarbo lygiui, viskas greitai apsivertė aukštyn kojom. Perkaitusiam Lietuvos ūkiui staigiai ėmus bliūkšti, darbdaviai, neturėdami kitos išeities, buvo priversti intensyviai karpyti etatus, mažinti išlaidas ir taip didinti savo veiklos efektyvumą.

Nedarbo lygis sparčiai stiebėsi jau antrąjį 2008 m. pusmetį – nuo 4,6 iki 8,1 proc. Tačiau išskirtinė bedarbių lavina plūstelėjo pernai. Darbo biržoje registruotų bedarbių per 2009-uosius padaugėjo 2,8 karto – iki 269 tūkst. ir net viršijo atitinkamą rodiklį, pasiektą per Rusijos krizę. Tuo tarpu nedarbo lygis pernai kirto dviženklę ribą ir paskutinį ketvirtį šoktelėjo iki 15,8 proc. Šis rezultatas 6,4 proc. punkto didesnis už ES vidurkį ir trečias pagal dydį tarp ES narių.

Didesnis nedarbo lygio rodiklis tik Latvijoje (20,3 proc.) ir Ispanijoje (19 proc.). Stebint pastarųjų mėnesių bedarbių registravimosi darbo biržoje statistiką (vien per pirmąjį ketvirtį registruotų bedarbių padaugėjo 14 proc. ir kirto psichologinę 300 tūkst. ribą), tikėtina, kad neilgai trukus ir Lietuva gali perkopti 20 proc. nedarbo lygio kartelę.

Kokie tokio nedarbo spurto padariniai šalies ekonomikai? Pirmiausia tiesioginį šių procesų kirtį pajuto “Sodros” “pay-as-you-go” principu grįstas biudžetas: staigiai mažėjant įplaukoms, proporcingai ėmė didėti išmokų poreikis. Juolab kad žvelgiant į vidutinio laikotarpio perspektyvą šios socialinės bombos laikrodžio tiksėjimą greitina vienas skaudžiausių su darbo rinka susijusių padarinių – rekordiškai didelis jaunimo nedarbas. Nedarbo lygis jaunesnių nei 25-erių m. gyventojų grupėje šoktelėjo nuo 8,3 proc. 2007-ųjų pabaigoje iki 30,4 proc. paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Tai reiškia, kad vienas iš trijų jaunuolių yra bedarbis. Bet būtent šis visuomenės segmentas yra pats lanksčiausias emigracijos atžvilgiu. Tai daugiausia šeimos nesukūrę, anglų kalbą mokantys žmonės, kuriems sulaikyti sentimentų tėvynei neužtenka. O stebint statistiką vis naiviau skamba politikų žodžiai “užsidirbs ir sugrįš”.

Dar vienas ilgalaikis šio sąstingio padarinys – vadinamasis protų nutekėjimas. Šio visuomenės segmento siaurėjimas – didžiulė netektis visam šalies ūkiui. Tai jau lemia užsitęsusią inovacinę ir technologinę stagnaciją šalyje, dėl to mažėja ekonomikos patrauklumas didelę pridėtinę vertę kuriančio kapitalo tiesioginėms užsienio investicijoms, senka ūkio konvergencijos potencialas.

Kaip kovoti su nedarbu? Jau pasireiškus pirmiesiems ekonomikos krizės ženklams buvo akivaizdu, kad ilgainiui neigiami procesai pereis ir į darbo rinką, todėl juos reikėjo sutikti pasirengus. Vaistai, kaip įveikti dabartinę padėtį: pagalba darbdaviui ravint biurokratines džiungles, darbo vietų kūrimo skatinimas, darbo santykių liberalizavimas, jaunimo įdarbinimo rėmimas, smulkiojo verslo palaikymas, greita naujos ar laikinos veiklos pradžia ir pabaiga.

Pastarosios priemonės turėtų būti aktyviausiai plėtojamos: juk netekus darbo dažnai ieškoma vienkartinių projektų, imamasi smulkiojo nuosavo verslo, dirbama ne visu etatu keliose darbovietėse. Tačiau “Eurostato” duomenys rodo Lietuvoje priešingai susiklosčiusią padėtį: ne visą darbo dieną dirbančių žmonių santykis su visais dirbančiaisiais čia sudaro tik 6,7 proc., t.y. beveik tris kartus mažiau nei atitinkamas ES vidurkis. Lietuvoje vyrauja konservatyvios darbo sutartys, darbo rinka yra pernelyg reglamentuota, o tai atbaido užsienio investuotojus.

Pirmieji akmenys, kurie turėtų sustiprinti darbo rinkos liberalizavimo pamatus, jau ruošiami, Vyriausybei pasiūlius įvesti suminę darbo laiko apskaitą, galimybę sudaryti bet kokio darbo terminuotas sutartis ir leisti darbdaviui jo valia atleisti darbuotoją, jam išmokant dvigubą išeitinę kompensaciją. Tai sveikintinas žingsnis. Juk sunkmečio sąlygomis tos įmonės, kurioms iš tikrųjų blogai, randa būdų, kaip atleisti darbuotojus net esant griežtai įstatymų apsaugai, o tos, kurioms sekasi neblogai, bijo priimti, nes nėra užtikrintos atsigavimo tvarumu.