Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris atveria galimybes plačiai naudoti vietos energetinius išteklius – biokurą, vėją ir kitus, ir yra dar vienas svarbus žingsnis realios Lietuvos energetinės nepriklausomybės link.
“Energetinė nepriklausomybė įmanoma tik pradėjus naudoti įvairius energijos šaltinius. Turime ambicingą tikslą – iki 2020 m. pasiekti, kad bent 23 proc. vartojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir taip tapti mažiau priklausomais nuo vieno energijos šaltinio. To pasiekti galime tik plėtodami moderniausias, žmogui ir aplinkai saugias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas”, – pranešime spaudai sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau, prezidentės teigimu, Vyriausybė turi užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energetika bus plėtojama atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir netaps atskirų interesų grupių pasipelnymo šaltiniu kitų vartotojų sąskaita.
Nors ilgai rengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nėra tobulas, D. Grybauskaitės teigimu, atidėlioti vietos energijos išteklių plėtros daugiau negalima, nes valstybės interesas – kuo greitesnis energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.
Nesuderintas įstatymų nuostatas Vyriausybė, pasak D. Grybauskaitės, privalo koreguoti poįstatyminiais teisės aktais arba kitų įstatymų pataisomis. Konkrečias pastabas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinimo prezidentė išdėstys premjerui Andriui Kubiliui, ragindama nedelsiant pašalinti galimus prieštaravimus.
Seimo priimtas įstatymas dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių vertinamas nevienareikšmiškai – vieni teigia, kad jis sumažins energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinių žaliavų, o ypač nuo rusiškų dujų, kiti prognozuoja, kad pataisos pabrangins energiją, dalį kurios sudarys energija, gauta iš atsinaujinančių šaltinių.