"Veido" archyvas

Trejus metus mažėję, 2009-aisiais savavališkų statybų tempai vėl šoktelėjo 48 proc. ir perkopė 430 atvejų per metus. Ekspertai šį šuolį sieja su atrastomis įstatymų landomis.

Trejus metus aplinkosaugininkai ir statybų inspektoriai turėjo mažiau rūpesčių – savavališkų statybų mažėjo, o nelegalūs statiniai smulkėjo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė teigė, kad didžiąją savavališkų statybų dalį sudaro nesudėtingi statiniai: tvorelės, malkinės, padidintas ar sumažintas namo langas, pastatų šiltinimo, stogo dangos keitimo darbai ir pan.

Vis dėlto 2009 m. savavališkų statybų padaugėjo 48 proc. ir perkopė 400 atvejų per metus. Tokį skaičių pažeidimų inspektoriai fiksuodavo iki 2006 m., kai buvo galima pakankami lengvai įteisinti savavališkas statybas – tereikėjo sumokėti baudą ir susitvarkyti dokumentus. 2005 m. papildžius Statybos įstatymą tokios galimybės nebeliko – savavališkai pastatyti statiniai, darantys žalą aplinkai ir visuomenei, privalo būti nugriauti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai pažeidimų gausėjimą laiko atsitiktinumu, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė mano, kad pažeidėjai jau rado būdų apeiti įstatymus.

“2005 m. žmonės išsigando, pamanė, kad negalės įsiteisinti savavališkų statybų, tačiau vėliau nišų ir landų atrado – advokatai padarė didelį darbą. Šiuo metu net visiškai naujos statybos pradėtos inventorizuoti senomis datomis, renkami kaimynų liudijimai, kad statybos vyko iki 2005 m.”, – sako Seimo narė.

Kuršių nerijoje nenugriautas nė vienas nelegalus statinys

Pažeidėjus greičiausiai padrąsino ir metų metais besitęsiantys teismai dėl savavališkų pastatų griovimo. Nors statistika rodo, kad teismo sprendimu nugriautų nelegalių statinių daugėjo: 2006 m. nugriauta 42, o 2008 m. – 73 statiniai, kai kurie teismo procesai gerokai užsitęsę. Pasak L.Nalivaikienės, kreiptis į teismus inspekcijos pareigūnams tenka po to, kai savavaliautojai atsisako vykdyti savavališkos statybos aktuose surašytus reikalavimus. Kartais ignoruojami ir teismo įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokiais atvejais teismų sprendimai skundžiami aukštesnės instancijos teismui, o kol nebūna priimtas galutinis sprendimas, nugriauti savavališkai pastatytų statinių praktiškai neįmanoma.

Įsisukus tokiam ratui aplinkosaugininkai jau patyrė, kad sulaukti tos dienos, kai gražioje vietoje išdygęs nelegalus statinys dings, nėra taip lengva. Tokia diena dar nė karto neišaušo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojams. Direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Sergejus Juzikas informavo, kad dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje pradėtos 35 bylos – iš jų jau baigta devyniolika, tačiau iki šiol nenugriautas nė vienas nelegalus statinys.

“Aš neįsivaizduoju, kodėl viskas stovi vietoje. Teisėtvarkos institucijos privalo kreiptis į statybos inspekciją su reikalavimu nugriauti tuos pastatus, bet jokios informacijos, ar prokurorai kreipėsi, nors praėjo metai dveji nuo bylų išnagrinėjimo, neturime”, – stebisi specialistas.

Inspektoriai pačiu įžūliausiu atveju pajūryje vadina dziudo trenerio Arvydo Lapinsko pastatytą nelegalų statinį šalia Thomo Manno muziejaus. Nors jau buvo paskelbtas teismo sprendimas griauti statinius, o šį sausį netgi atrinkti griovimo rangovai ir parengti buldozeriai, byla vėl grįžo į teismą.

“Dar labiau negu nevykdomi teismo sprendimai nugriauti nelegaliai pastatytus namus, man nerimą kelia tendencija paskiausiose bylose, susijusiose su esminiais pažeidimais Kuršių nerijoje. Pastarosios bylos buvo laimėtos Klaipėdos apygardos teismuose, bet Vyriausiajame administraciniame teisme sprendimai panaikinti dėl formalių priežasčių – pavyzdžiui, neva dėl praleistų terminų”, – nauja tendencija stebisi Seimo narė.

A.Stancikienė įsitikinusi, kad valstybė iš esmės nesusitvarko su uždaviniu kovoti prieš nelegalias statybas. “Viename teismo sprendime parašyta, kad byla atmesta, nes prokuratūra per ilgai rinko įrodymus. Ar teismas kaltas, kad dėl formalių priežasčių nenagrinėjo bylos, ar prokuratūra, nes per ilgai rinko medžiagą, ar abi kaltos, nes formaliai atlieka pareigas?” – retoriškai klausia A.Stancikienė.

Pasidžiaugti galima bent tuo, kad bene gražiausiame Lietuvos kampelyje pažeidimų mažėja: 2008 m. užfiksuota 40 savavališkų statybų, o pernai – jau tik devynios. “Nebėra ir drastiškų bei įžūlių statybos atvejų”, – teigiamas tendencijas įžvelgia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.