"Veido" archyvas

Beveik nėra abejonių, kad jau netrukus Didžioji Britanija iš esmės keis savo imigracijos politiką: į šalį bus įleidžiama mažiau užsieniečių. Taip nutiks, jei per gegužės 6 d. rengiamus parlamento rinkimus Didžiojoje Britanijoje laimės šiuo metu opozicijoje esantys dešinieji – Torių partija.

O kad jie laimės, rodo visuomenės nuomonės apklausos: torius, vadovaujamus partijos lyderio Davido Camerono, palaiko apie 40–45 proc. rinkėjų, tuo tarpu leiboristams su Gordonu Brownu priešaky tenka ne daugiau kaip 20–30 proc. rinkėjų simpatijų.

Taigi kodėl britai atsisuka į konservatorius ir nebenori leiboristų valdžios?

Atsakymas paprastas: britai nori tvirtesnio kumščio, griežtesnės pozicijos ir daugiau tvarkos – britiškosios tvarkos, kuri leiboristams nerūpėjo nei ekonomikos, nei vidaus ar užsienio politikos, nei migracijos klausimais.

“Valdant leiboristams apsikuitėme, apsileidome, o ant savo galvos užsileidome Europos Sąjungą. Dėl liberalų liberalumo šalyje tuoj bus daugiau imigrantų nei tikrų britų. Taip toliau nebegalima, tai reikia keisti”, – tulžį lieja Cornelia Manfeldson, 42 metų Londono priemiesčio gyventoja.

Moteris tikina, kad tik toriai gali šaliai grąžinti kitų valstybių pagarbą, gyventojų saugumo jausmą ir pasitikėjimą vieni kitais bei valdžia.

“Torių misija – atkurti tai, ką sugriovė leiboristai”, – aiškina ir kitas Didžiosios Britanijos gyventojas, lietuvių kilmės Michaelas Gavelis. Ir pacituoja svarbiausius torių rinkimų kampanijos šūkius: sugriežtinti imigracijos politiką, nustoti keliaklupsčiauti prieš Europos Sąjungą, bet kokiu svarbesniu klausimu atsiklausti tautos referendumuose, niekada neįsivesti euro. O svarbiausia – pažaboti imigrantų srautą.

“Privalome apriboti kasmet į šalį atvykstančių imigrantų skaičių. Jis turi grįžti į dešimtojo dešimtmečio lygį – dešimtys tūkstančių per metus, o ne šimtai tūkstančių”, – teigiama programoje, kurią Londone kaip tik praėjusią savaitę pristatė Torių partijos lyderis D.Cameronas.

Tiesa, kol kas kalbama tik apie imigrantus ne iš ES šalių, bet politologai mano, kad toriams atėjus į valdžią keistųsi požiūris ir į Rytų europiečius, masiškai plūstančius į Didžiąją Britaniją ieškoti geresnio gyvenimo, ir ypač krizės laikotarpiu.

Imigrantų korta didina šansus laimėti

Jei ši Didžiosios Britanijos partijos programa, žadanti pažaboti imigraciją, taps pergalės rinkimuose priežastimi, tai bus jau ne pirmas panašus atvejis Europoje.

“Pažadėk, kad sumažinsi imigrantų skaičių, ir tavo šansai laimėti rinkimus gerokai padidės”, – neabejoja populistinė Norvegijos progreso partija, kuri pernai rugsėjį tapo antra didžiausia politine jėga šalies parlamente ir surinko beveik 23 proc. rinkėjų balsų. Į rinkimus jie ėjo žadėdami mažinti mokesčius, pradėti privatizaciją ir, svarbiausia, pažaboti imigraciją.

Norvegams patiko šios partijos lyderės Siv Jensen pažadai “grąžinti Norvegiją norvegams ir atiduoti Norvegijos darbo vietas šalies gyventojams, o ne užsieniečiams”.

Ir nors po rinkimų valdžioje antrai kadencijai liko kairiųjų koalicija, vis dėlto Progreso partijos įtaka Norvegijoje vis didėja ir yra vis labiau juntama: gauti leidimą nuolat gyventi ir dirbti Norvegijoje šiemet jau kur kas sunkiau nei prieš keletą metų, tad imigrantai, taip pat ir lietuviai, dabar dažniau renkasi trumpalaikius darbus šioje šalyje, o paskui grįžta į gimtinę ar ieško darbo kitose ES šalyse.

Danijoje ir Nyderlanduose taip pat vis garsiau kalbama apie imigrantų srautų kontroliavimą. Nuo 2005-ųjų savo populiarumą nuolat didina imigracijos mastus mažinti žadanti radikali dešinioji Danijos liaudies partija. 2004-aisiais turėjusi vos 4 proc. paramą, 2007-aisiais ji jau surinko per 13 proc. balsų ir laimėjo 25 vietas šalies parlamente.

Lygiai taip pat imigracijos problema ne mažiau aktuali ir ispanams. Ekonominio pakilimo ir statybų sektoriaus klestėjimo laikotarpiu vyriausybė pritaikė amnestiją šimtams tūkstančių šalyje nelegaliai dirbusių imigrantų. Be to, Ispanija mielai kviesdavo pigią darbo jėgą iš užsienio – šie žmonės kėlė šalies BVP, paskui Ispanijoje įsigydavo nekilnojamojo turto ir galiausiai tapdavo visateisiais piliečiais.

Tačiau per krizę šalies politika imigrantų klausimu kardinaliai pasikeitė. Prieš metus šalies vyriausybė, sunerimusi dėl vis didėjančio nedarbo ir socialinių išmokų darbo netekusiems atvykėliams bei jų šeimų nariams, sugalvojo planą, kaip šį atvykėlių srautą sumažinti ir atlaisvinti daugiau darbo vietų ispanams. Buvo sugriežtinta tvarka, pagal kurią į Ispaniją gali persikelti šalyje dirbančių imigrantų šeimos nariai ir giminės.

Be to, per krizę Ispanijoje įvestos itin didelės baudos atvykėliams, pažeidžiantiems imigracijos įstatymus. Pavyzdžiui, už “labai rimtą” pažeidimą gali būti skiriama net 100 tūkst. eurų bauda – kad niekam nekiltų pagundos šį įstatymą apeiti.

Beje, panašios tendencijos – simpatijos politikams, žadantiems mažinti imigrantų srautus, pastebimos ne tik Senajame žemyne, bet ir Australijoje bei JAV. Štai Australijos premjeras Kevinas Ruddas, siekdamas didesnio populiarumo, australams pažadėjo, kad imigrantų, kuriems leidžiama atvykti į šalį, per metus sumažės nuo 300 tūkst. iki daugių daugiausiai 180 tūkst.

“Dabar požiūris į imigraciją tampa vienu svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos visame pasaulyje vertinami politikai. Pažvelkite į JAV atstovų rūmų pirmininkę Nancy Pelosi – amerikiečiai rengia protestą po protesto, piktindamiesi liberalia jos pozicija. JAV gyventojai nori griežtesnių imigravimo taisyklių ir balsuos už tuos, kurie jas pažadės”, – prognozuoja analitikas Michaelas Paarlbergas.