"Veido" archyvas

Pamažu artėjant Seimo rinkimams, matyti vis daugiau ženklų, kad šyla po skirtingus kampus dabar pabirusių liberalių Lietuvos politinių jėgų santykiai. Visiems išorėje – politologams, rinkėjams, kitoms partijoms – visiškai akivaizdu, kad vėl susibūrę vienon kompanijon liberalai padarytų gerą darbą tiek sau, tiek savo elektoratui, tačiau taip įvyks tik tada, jei liberaliųjų idėjų sklaida pasirodys svarbesnė nei asmeninės ambicijos.

“Veidas” sukluso, kai pasklido žinia, kad praėjusios savaitės pradžioje draugiškai pietavo Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Liberalų sąjūdžiui (LS) vadovaujantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, – juk pastarasis prieš šešerius metus ir inicijavo atskiros “antizuokinės” liberaliosios partijos įkūrimą. Koks politinis meniu šį kartą buvo pateiktas ant dviejų oponentų stalo?

“Susitikome dėl darbo – Vilniaus susisiekimo problemų”, – tvirtina A.Zuokas. Jam antrina ir E.Masiulis. Tačiau abu politikai prisipažįsta, kad būta ir partinių kalbų. Tačiau A.Zuokas tikina, kad jo kol kas nedomina bendradarbiavimas su kitais liberalais, esą jis apskritai yra pasipiktinęs dešiniojo sparno politika. E.Masiulis kalba kiek švelniau: “Pamąstymų apie liberalų jėgų sujungimą yra. Tačiau jos dar net ne derybų stadijos, tad sunku ką nors prognozuoti.”

Prieš kurį laiką pasigirdo kalbų, esą savivaldybių rinkimuose gerai pasirodžiusį A.Zuoką sugrįžti vilioja ir anksčiau jo vadovauta Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).

Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad jėgų suvienjimas yra neišvengiamas žingsnis liberalams, jei jie nori neišnykti iš politinio žemėlapio. Tačiau koją jiems kiša stiprių asmenybių ambicijos – be paties A.Zuoko, tokių netrūksta nei LS, nei LiCS.