BFL

Latvijos parlamentarai ketvirtadienį per pakartotiną balsavimą prezidentu išrinko Andrį Bėrzinį, kuris nugalėjo savo varžovą dabartinį šalies prezidentą Valdį Zatlerį, neseniai reikalavusį paleisti parlamentą.

Už buvusio bankininko, 66-erių metų parlamentaro A. Bėrzinio kandidatūrą per antrąjį balsavimą pasisakė 53 iš 100 parlamento narių. Per tą pačią dieną vykusį pirmąjį balsavimą įstatymų kūrėjams nepavyko išrinkti prezidento.

Rinkimų favoritu dar neseniai laikytas 56-erių V. Zatleris šeštadienį apkaltino parlamento narius, kad šie per daug atlaidžiai žiūri į korupciją, ir paragino surengti visuotinį referendumą dėl parlamento paleidimo.

Tokį žingsnį V. Zatleris žengė, Latvijos parlamentui nesuteikus leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šleserio namuose, kai buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Aivaras Endzinis paragino prezidentą apsvarstyti galimybę paleisti Seimą.

V. Zatlerio raginimas sukėlė tikrą politinę sumaištį Latvijoje, kuri mėgina atsigauti po sunkios ekonominės krizės ir įgyvendinti 7,5 mlrd. eurų paskolą suteikusių Tarptautino valiutos fondo ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimus.

A. Bėrzinis parlamente šiuo metu priklauso į koalicinę vyriausybę įeinančiai Žaliųjų ir valstiečių sąjungai. Buvęs banko pirmininkas ir multimilijonierius turi nemažai žemės valdų skirtingose šalies dalyse ir didelę politinę patirtį.

A.Bėrzinis padėkojo parlamentarams už jų paramą po precedento neturinčio V. Zatlerio susikirtimo su parlamentu.

“Tikiuosi, kad ateityje, jūsų dėka, galėsime bendradarbiauti daug daugiau”, – sakė išrinktasis kandidatas.

Vis tik V.  Zatlerio šeštadienio raginimas parlamentui “imtis radikalių veiksmų” ir pažaboti “oligarchų” įtaką turėjo įtakos balsavimo rezultatui.

Prezidentas šeštadienį pripažino, kad užimdamas tokią poziciją beveik nuskandino savo perrinkimo galimybę. Ketvirtadienį artėjant balsavimui parlamente naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad dėl nieko nesigaili.

Premjeras Valdis Dombrovskis ir jo vadovaujamas centro dešiniųjų susivienijimas “Vienybė” palaiko V. Zatlerį, kurio šeštadienį žengtas precedento neturintis žingsnis sulaukė didelio atgarsio iš gilios recesijos brendančioje šalyje.

“Dauguma parlamento narių negerbia visuomenės reikalavimo laikytis politikos, kuri nebūtų įtakojama oligarchų, ir nubaudė Valdį Zatlerį už jo drąsą”, – sakoma premjero pareiškime.

Kiek anksčiau V. Dombrovskis  palygino mediko chalatą į prezidento postą 2007 metais išmainiusį nepartinį V. Zatlerį su “chirurgu, kuriam reikia atlikti nemalonią, bet skubią operaciją”.

Kiti parlamento nariai nebuvo taip geranoriškai nusiteikę prezidento atžvilgiu.

Kairės pakraipos prorusiško opozicinio Harmonijos centro atstovas Sergejus Mirskis sakė, kad siekdamas paleisti parlamentą V.Zatleris “spjovė į akį” visuomenei.

Prezidento rinkimai suskaldė ir Latvijos valdančiąją koaliciją – A.Bėrzinio kandidatūrą iškėlė V.Dombrovskio koalicijos partnerė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Nuo 2007 metų V. Zatleris ne kartą ragino įstatymų kūrėjus atkurti visuomenės pasitikėjimą politikais.

Paleisti parlamentą V.Zatleris pareikalavo, Latvijos parlamentui praėjusią savaitę nesuteikus leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo ir vieno turtingiausių šalies žmonių Ainaro Šleserio namuose.

A. Šleseris vadovauja verslo interesus ginančiam opoziciniam susivienijimui “Už geresnę Latviją”, kurio lyderis Andris Škėlė taip pat atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Tyrimas atliekamas ir dėl žaliųjų lyderio oligarcho Aivaro Lembergo veiklos.

Tuo tarpu A.Šleseris ketvirtadienį kaltino V. Zatlerį taikant “dvigubus standartus” ir naudojantis paskutine proga išsakyti savo poziciją paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis.

V. Zatleris taip pat turėjo nemalonumų 2007 metais, kai kilo skandalas dėl jo kaip gydytojo priimtų “dovanų”.

V. Zatlerio prezidentavimo kadencija baigiasi liepos 7 dieną.

Tačiau jo pralaimėjimas prezidento rinkimuose parlamento paleidimo procedūros jau nesustabdys.

Rinkėjai liepos 23 dieną vyksiančiame referendume, kurį tokiais atvejais numato konstitucija,  greičiausiai pasisakys už parlamento paleidimą ir naujus rinkimus rugsėjį.

Per 2010 metų spalio mėnesio visuotinius rinkimus Latvijos gyventojai teisę formuoti XVI šalies vyriausybę suteikė V. Dombrovskiui.

Apžvalgininkai  kol kas nemano, kad prieš rinkimus prasidėsiančios politinės varžytuvės turėtų didelės įtakos Latvijos ekonomikai.

2008 metais dėl “perkaitusios” ekonomikos krizės ištikta Latvija buvo priversta paimti 7,5 mlrd. eurų paskolą. Po metų šalies produkcija sumažėjo net 18 procentų, ir, nepaisant ekonomikos atsigavimo ženklų, bedarbystė šalyje tebesiekia 17 procentų.

V. Zatleris, kuris ekonominiu sunkmečiu ne kartą ragino tautą išlikti vieninga, šeštadienį sakė, kad parlamentarai nepateisino žmonių, kuriems ekonominės taupymo priemonės sudavė stipriausią smūgį, vilčių.

A. Bėrzinis taps ketvirtuoju Latvijos prezidentu nuo 1991 metų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo.

Pirmąja prezidente nuo 1991 metų dvi kadencijas buvo labai pop