BFL

Nereikia tikėtis tiesioginės Europos Sąjungos (ES) paramos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Apie naujos elektrinės statybą ir kokį nors finansinį prašymą dar anksti kalbėti (…). Tikimybė, kad pačios elektrinės statybą finansuotų Europos Sąjunga, – labai menka ir nemanau, kad reikėtų turėti tokių iliuzijų”, – pirmadienį per spaudos konferenciją po susitikimo su Slovakijos prezidentu Ivanu Gašparovičiumi sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, galima tikėtis ES paramos galimybių studijoms ar panašiems projektams, tačiau ne pagalbos statyboms.

“Niekada Europa nėra finansavusi tiesiogiai jokios atominės elektrinės statybos (…). Negalima svajoti, norėti to, ko niekada nei buvo, nei kažin ar bus finansuojama”, – sakė Lietuvos vadovė, pabrėžusi, kad Lietuva tikisi ES paramos toliau finansuojant su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu susijusius projektus.

“Atominė energetika Europoje yra labai kontraversiška, nebus bendros europinės politikos, kiekviena šalis apsispręs – vykdyti atominę energetiką ar ne. Todėl dar kartą kartoju, kad turime būti realistais – šis projektas geriausiu atveju gali būti regioninis, bet ne visos Europos Sąjungos”, – dėstė D. Grybauskaitė.

Vilniuje viešintis Slovakijos prezidentas savo ruožtu pabrėžė, kad atominę energetiką vertina perspektyviai.

“Mes jau pastatėme savo atomines jėgaines, tačiau dabar planuojame statyti tam tikrus reaktorius ir taip pat geriname saugumo reikalavimus. Mes norime, kad visi reaktoriai dirbtų saugiau ir atitiktų tarptautinius standartus. Mes manome, kad atominė energetika yra energetikos ateitis ir, jeigu turime nors kiek abejonių dėl jos saugumo, turime gerinti standartus”, – sakė jis.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje – ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

I. Gašparovičius nelogiškais pavadino Italijos ir Vokietijos ketinimus atsisakyti branduolinės energetikos.

“Mes puikiai suprantame tas priežastis, dėl kurių atsitiko avarija Japonijoje ir dar anksčiau Ukrainoje. Atominė energetika gali būti pavojinga, tačiau dėl to negalima nuspręsti nustoti naudotis atomine energija. Mes darysime viską, kad ši energetika būtų saugi. Todėl mus nustebino Vokietijos ir Italijos sprendimas uždaryti savo atomines jėgaines. Aš apie tai kalbėjausi su prezidente. Tos šalys, kurios yra prieš atominę energetiką, pirks iš mūsų šaltinių, taigi nematau čia daug logikos”, – dėstė Slovakijos prezidentas.

Pasak Prezidentūros pranešimo, Slovakijos vadovas išreiškė savo šalies paramą Lietuvos reikalavimui, kad Karaliaučiuje ir Baltarusijoje šalia Lietuvos statomos atominės elektrinės atitiktų tarptautinius saugumo ir aplinkosaugos standartus, apie jas būtų teikiama skaidri ir visuomenei prieinama informacija.

Lietuvos ir Slovakijos vadovai taip pat pabrėžė, kad šalys aktyviai bendradarbiaus derantis dėl naujosios ES finansinės perspektyvos siekiant vienodo ES lėšų paskirstymo tarp senųjų ir naujųjų narių.

Prezidentai taip pat pasisakė už bendrų prioritetų – sanglaudos politikos, bendros žemės ūkio politikos ir energetinių jungčių plėtros, siekiant panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją, stiprinimą.