"Veido" archyvas

Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, pasinaudojęs jam Konstitucijos suteikta teise, paleido parlamentą. Tokį prezidento sprendimą dar turės patvirtinti piliečių referendumas. Nebus perdėtai pasakyta, kad tokia parlamento paleidimo galimybė seniai yra ne tik latvių ar lietuvių, bet ir nemažos dalies senosios Europos valstybių piliečių besiformuojanti politinė valia. Piliečiai dažnai yra priversti taikstytis su parlamentarų cinizmu, peraugančiu į prasčiokišką chamizmą.

Ar piliečiai turi teisę tiesiogiai kontroliuoti savo parlamentą? Ar galimybė paleisti parlamentą Konstitucijoje turi būti numatyta tik ypatingais atvejais?

Ciniškas mėgavimasis valdžios olimpo privilegijomis ir nenoras bei nesugebėjimas spręsti piliečių problemų, ieškoti efektyvių būdų, kaip suteikti šalies ekonomikai, socialiniam gyvenimui progresyvią kryptį, kasdieniai partiniai skandalai bei tokių “parlamentarų” savo gretose, kaip Aleksandras Sacharukas ar Evaldas Lementauskas, išsaugojimas atvedė svarbiausią Lietuvos demokratijos instituciją Seimą į gilią krizę. Koks yra šalies parlamento teisėtumas, jei juo pasitiki vos keli procentai rinkėjų?

Tokia sudėtinga arba apskritai gyvenime niekada nerealizuojama parlamento paleidimo galimybė, kaip tai numatyta LR Konstitucijoje, yra aiškinama politinio stabilumo praradimo pavojumi. Bet ar politinis stabilumas yra didesnė vertybė nei piliečių pasitikėjimas savo parlamentu? Ar tikrai parlamentarai savo kadencijos metu gali elgtis kaip ciniški politiniai prekeiviai, būdami visiškai ramūs, kad prieš juos piliečiai niekada negalės užsimoti Damoklo kardu?

Prezidentas V.Zatleras net esant sunkiai Latvijos ekonomikos ir socialinės sistemos padėčiai priėmė sprendimą neleisti parlamentui toliau dalyvauti prekybos parlamentaro imunitetu turguje ir išvaikė jo prekeivius. Tokiu savo žingsniu paaukojęs savo prezidentinę karjerą, šis politikas visam demokratiniam pasauliui parodė, kaip reikia elgtis parlamentui peržengus visas ribas.

Padėtis Lietuvos ir Latvijos parlamentuose panaši. Tiek mūsų, tiek latvių parlamentarai, gindami savo kolegas nuo baudžiamojo persekiojimo, nepanaikina jiems parlamentaro imuniteto. Kodėl parlamentarai taip elgiasi? Ar jie siekia apsaugoti “nekaltus” parlamentarus nuo teisėsaugos rengiamų sąmokslų prieš parlamentarizmą? Vargu ar rasime galinčių patikėti šia kvailyste. Balsavimo dėl imuniteto panaikinimo fone tarpsta užkulisinės politinės manipuliacijos.

Vyksta politinis turgus. Partija padėjusiems apginti savo narį padės išsaugoti kito partijos nario postą ministerijoje ar savivaldybėje, suteiks paramą dėl kitų partinių interesų balsuojant už vieną ar kitą įstatymo projektą.

Taip veikiančio parlamento kadencijos politinis “stabilumas” nėra jokia vertybė. Ant jo turėtų kristi Damoklo kardas. Ar atsiras pakankamas skaičius padorių Lietuvos politikų, norinčių atsiriboti nuo tokio parlamentarizmo ir rasti būdų, kaip realizuoti Konstitucijoje numatytą parlamento paleidimo procedūrą?