Pradėjus skaityti pastarąjį KT sprendimą dėl  Konstitucinio Teismo aktų nuostatų, susijusių su pensijų ir atlyginimų mažinimu per ekonomikos krizę, išaiškinimo apima optimizmas ir atsiranda jėgų dirbti ir mokėti mokesčius. Kaip ir buvo galima tikėtis, premjero Andriaus Kubiliaus savivalė pasižiūrėjus į lubas mažinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prieštarauja Konstitucijai. Tiek pensijos, tiek viešojo sektoriaus atlyginimai turi būti mažinami visoms pensininkų ir tarnautojų grupėms proporcingai. KT priminė, kad konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Politikai turi taip veikti, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Piliečio ekonominis aktyvumas, jo prisidėjimas prie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio turi būti vertinamas. Asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti apčiuopiamos naudos. Pensija negali nepriklausyti nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines prielaidas mokėti šias pensijas. Asmens indėlio neigimas prieštarautų Konstitucijai.

Dar kartą priminta, kad politikai neturi teisės skirtingai traktuoti nedirbančio ir dirbančio pensininko. Pensija yra nuosavybė. Ji priklauso tiek dirbančiam, tiek nedirbančiam pensininkui. Niekas negali žmogui drausti (atimant nuosavybę – mažinant pensiją) dirbti, jei jis to nori ir gali.

Taigi populizmas, pavirtęs teisėtais lūkesčiais, tampa labai rimta problema. Beatodairiškai keliant pensijas ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, jų negalima mažinti, nes dėl pensijų atsiranda teisė į jas kaip į nuosavybę, net ir šaliai išgyvenant ekonominę ir finansinę krizę jos gali būti sumažintos tik laikinai, o krizei pasibaigus jos turi būti kompensuojamos.

Šiame KT sprendime ryškėja ir dabartinės sudėties KT ideologinė orientacija (jokių atskirųjų nuomonių nepareikšta). Teismas daug dešinesnis ir labiau vertina darbą bei iniciatyvą nei premjeras A.Kubilius.

Kokios tokio KT sprendimo pasekmės? Be pozityvių dalykų, kurie susiję su proporcingu pensijų ir atlyginimų mažinimu sunkmečiu, taip rūpinantis ne tik tais, kurie gauna mažas pensijas ir atlyginimus, bet ir tais, kurie savo didesniu indėliu prisideda prie šalies gerovės, A.Kubiliaus kairuoliškus sprendimus  KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Bet tenka konstatuoti, kad šio KT sprendimo kaina šalies mokesčių mokėtojams bus didelė.  Pirma, šis KT sprendimas dar labiau padidins Lietuvos valstybės skolą, nes kuo ilgiau tęsis sunkmetis, tuo didesnė suma turės būti skirta neteisingai ir teisingai sumažintų pensijų kompensavimui. Kadangi pensijų mažinimas vykdytas neproporcingai, tai šią tvarką reikės keisti ir  daugiau įmokėjusiems į „Sodros“ sistemą bei dirbantiems pensininkas teks dar daugiau kompensuoti. Tai reikšmingai padidins valstybės įsipareigojimus. Tai gali sudaryti kelis milijardus litų ir priklausys nuo to, kada Lietuva realiai išsikapstys iš ekonominės ir finansinės krizės. Taigi, nekonstituciškas A.Kubiliaus Vyriausybės žingsnis kels labai rimtų problemų šalies biudžetui bent kelerius metus. Antra, dėl tokio KT sprendimo gali tekti dar labiau mažinti tieks pensijas, tiek biudžetininkų atlyginimus. Ši kartą jau proporcingai, nes reikės lėšų, kuriomis turės būti išspręsta neproporcingo mažinimo problema. Suprantama, kad KT nėra atsakingas už šias pasekmes. Jo funkcija aiškinti Konstituciją ir konstatuoti jos pažeidimo faktus.

Vis dėlto, kai kurios KT sprendimo formuluotės kelia ir pagrįstų kontroversijų. KT turėtų žinoti, kad ekonomikoje stebuklų nebūna ir Lietuvos biudžeto situacija per metus nepasikeis. Finansinės prognozės sudaromos bent keleriems metams į priekį. Jos Lietuvai bent kelerius metus nieko gero nežada. Kasmet skelbti ekonominį sunkmetį, kaip reikalauja KT sprendimas, tik vieneriems biudžetiniams metams nėra racionalu. Taip vėl būtų nepagrįstai kuriami lūkesčiai, kad pensijos ar atlyginimai tuoj padidės. Būtų suteikta plati dirva populistams kasmet kelti politinę suirutę, bandant kasmet „pagreitinti“ sunkmečio pabaigą. Be deficitinio biudžeto, dar yra ir  „Sodros“ skylės, valstybės skola, bedarbių skaičius. Kelis kartus padidėjusi valstybės skola ir toliau didėja. Visiškai neaišku, kada Lietuva galėtų būti laikoma išsikapsčiusi iš ypatingos padėties. Sunkmetis gali užsitęsti ir kelerius metus ar net dešimtmetį. Juolab, verta svarstyti ar tai kas atsitiko Lietuvoje apskritai gali būti vertinama kaip krizė. Ar tai tiesiog grįžimas į realią ekonominę (kartu ir biudžetinę) padėtį, po visų nepagrįstų lūkesčių ir burbulinės ekonomikos formavimo milžiniškų skolintų lėšų pagrindu. Tokiu atveju bet koks pensijų kompensavimas gali neatitikti Lietuvos ekonominių realijų, o biudžetininkų atlyginimų grąžinimas į prieškrizinį laikotarpį gali būti sunkiai įgyvendinamas.

Ypač didelę kontroversiją sukelia KT doktrina, susijusi su viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimais. KT nurodo ne tik tai, kas savaime suprantama (to nesuvokia tik premjeras A.Kubilius), kad atlyginimai sunkmečiu turi būti mažinami visiems proporcingai, bet ir tai, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Ir dar pridedama, jog “…jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kuriems už darbą apmoka iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, atlyginimai, turi būti panaikintas”. Ar tik KT nenori pasakyti, kad jei valstybei pavyksta pasiskolinti lėšų, tai atlyginimai biudžetininkams turi būti iškart keliami? Tuomet A.Kubilius tai jau turėtų padaryti, nes pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto surinkimas viršytas, nors jame žiojėja kelių milijardų suplanuota skylė, finansuojama brangiomis paskolomis. Vargu ar šis momentas yra tinkamas biudžetininkų atlyginimų kėlimui.

Sunku sutikti su tuo, kad Konstitucija, turinčioje santarvės valstybėje įtvirtinimo tikslą, yra įtvirtintas beatodairiškas valstybės skolos auginimas vardan didesnių atlyginimų mokėjimo biudžetininkams. Toks argumentas šiek tiek kvepia ir pro doma sua.  KT teisėjų atlyginimai taip pat buvo sumažinti.

Galima abejoti ir tuo, kad tokia konstitucinio biudžetininkų atlyginimų reguliavimo tvarka yra solidari su šalies piliečiais, dirbančiais privačiose bendrovėse ar užsiimančiais verslu. Jų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei biudžetininkų. Bet niekam neateitų į galvą reikalauti juos padidinti, jei verslui kas nors skolintų. Ar KT kaip ir premjeras A.Kubilius pamiršo, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačia nuosavybe ir ar verslo nelaiko konstitucine vertybe ir yra linkęs verslo marinimo didesniais mokesčiais ir įpareigojimais valstybei sąskaita spręsti ekonomikos sunkmečio problemas? Ar taip nėra pažeidžiamas biudžetininkų ir verslo solidarumas vardan bendros Lietuvos valstybės gerovės? Neproporcingai sureikšminant pensininkų ir biudžetininkų sunkmečio problemas verslo bendruomenei gali būti pasiųstas neteisingas signalas. Duota suprasti, kad jis yra mažiau reikšmingas. Tokia pozicija vargu ar skatins lietuvių ir taip menką verslumą. Taip bus dar labiau sumažintos šalies finansinės galimybės, nuo kurių tiesiogiai priklauso valstybės gerovė.