"Veido" archyvas

Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktoje apklausoje 58 proc. respondentų pareiškė nepritariantys kompensacijai. Paramą kompensacijos mokėjimui išsakė 13 proc. apklaustųjų, 29 proc. teigė neturintys nuomonės, rodo bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, kompensacijai dažniau pritaria vyresnio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. Jauni Lietuvos žmonės ypač dažnai šiuo klausimu savo nuomonės neturėjo.

Lietuvos Seimas per pirmus du balsavimus pritarė įstatymo projektui, pagal kurį 2013-2023 metais būtų išmokėta kompensacija. Ja, kaip rašoma projekte, siekiama atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Įstatymui priimti liko vienas balsavimas.

Įstatymas buvo parengtas, kad būtų kompensuotas žydų bendruomenių turėtas turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams ir kuris buvo nusavintas nacistinio bei sovietinio totalitarinių režimų.

Kompensacijos forma pasirinkta, nes įvairiuose Lietuvos miestuose istoriškai gyvavusios žydų religinės bendruomenės holokausto metu buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija vadovaujantis galiojančiais įstatymais nėra galima.

Pagal projektą, 2013-2023 metais būtų išmokėti 128 mln. litų. Jie būtų pervesti specialiam fondui, kurio valdymo organas atstovautų Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Numatyta, kad kompensacija būtų naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol dar neišsprendusi klausimo dėl žydų turto kompensavimo ir dėl to nuolat sulaukia tarptautinės bendruomenės kritikos.

Įstatymo rengėjai pripažino, kad priėmus įstatymą tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas, tačiau pabrėžė, kad tokiu sprendimu bus pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas.

Tikimasi, kad kompensacija prisidės prie kultūrinio Lietuvos žydų bendruomenės palikimo Lietuvoje išsaugojimo ir jos dabartinių poreikių tenkinimo.

Vyriausybė taip pat tikisi, kad kompensacijos išmokėjimas ir, esant galimybei, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiks Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų, o Vilnius buvo svarbus kultūrinis žydų centras. Tačiau per vokiečių okupaciją 1941-1944 metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė daugiau 90 proc. Lietuvos žydų.

Tyrimo metu bendrovė RAIT gegužės 10-22 dienomis apklausė 1002 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų.