Laura Gvozdaitė
Šį kartą mumis piktinosi absoliučiai visi pašnekovai. Tiesą sakant, ne mažiau jais piktinomės ir mes. Suprantama, tema viena jautresnių – atlyginimų dydis. O šitoks nuomonių skirtumas – iš absoliučiai skirtingai suvokiamos Lietuvos realybės.
Ilgai galvojau, kodėl taip sunkiai susišnekame ir kodėl taip jautriai reaguojame į vieni kitų kritiką. Manau todėl, kad krizė valstybinį ir privatų sektorių palietė labai skirtingai. Mano kolegos iš ministerijų ir valstybės įstaigų spaudos tarnybų šį kartą pasirodė panašūs į tuos vaikus, kurie nebuvę kaime ir mano, kad daržovės užauga “Maximoje”. Nes jie nesuvokia dabartinės Lietuvos pinigų kainos. Valdininkai kuo nuoširdžiausiai dėstė, esą atlyginimai kai kuriems darbuotojams kyla dėl to, kad taip tiesiog numato įstatymas: atėjo laikas, sukapsėjo stažo valstybinėje tarnyboje terminas – štai tau ir didesnis atlyginimas. Nesiginčiju, kad valdiškame darbe dirbantys žmonės turi turėti kokių nors privilegijų ir garantijų, jų atlyginimo didėjimas gal ir turi būti užprogramuotas. Tačiau aš, kaip ir bet kuris privataus sektoriaus atstovas, žinau, kad Lietuvoje pastaruosius dvejus metus buvo tokia sudėtinga ekonominė situacija – tiesą sakant, didelio palengvėjimo daugelyje verslo sričių vis dar nejusti – kad žmonėms paprasčiausiai teko labai smarkiai susiimti: dirbti gerokai daugiau (kūrybingiau, inovatyviau) ir, deja, labai neretu atveju, tenkintis sumažėjusiu atlyginimu. Nes kitokių variantų tiesiog nebuvo – pinigų nebuvo. Nes versle jie uždirbami. O valstybės tarnyboje, pasirodo, tiesiog pasiimami. Iš kur? Iš to paties verslo, visų dirbančių žmonių sumokamų mokesčių, o kai pristinga – iš užsienio rinkų, kur skolinamasi už labai nemenkas palūkanas.
Žinau, kad daugeliui valdininkų šita mintis nuskambės šventvagiškai, tačiau manau, kad Lietuvos Vyriausybė, užklupus krizei, turėjo griežtai įšaldyti visų valstybės išlaikomų darbuotojų atlyginimus. Ne tik bazinį atlyginimą, bet ir galimybę algai didėti sukakus stažo terminui ar pakilus kvalifikacijai. Ne panaikinti, o įšaldyti, kol Lietuvai buvo (ir tebėra – rodo naujausi biudžeto surinkimo duomenys) taip sunku pripildyti iždą. Antraip, kodėl užklupus juodam sunkmečiui, nesudrebėjo ranka sumažinti pensijas, socialines išmokas – juk jos buvo mokamos tokiu pat valstybės ir jos piliečių sutarties pagrindu, kaip ir mokant algas viešojo sektoriaus darbuotojams. Tačiau tai – situacijos suvokimo, solidarumo stoka. Vienas pirmųjų blogų pavyzdžių – premjeras Andrius Kubilius, pakėlęs atlyginimų priedus savo naujai suburtai komandai, kuriai, kaip matote, teko labai didelis darbo krūvis sprendžiant Lietuvą užklupusias problemas. Panašiai savo atlyginimo kilimą motyvuoja ir naujasis “Sodros” vadovas Mindaugas Sinkevičius. Jau šis iš privačios gydymo įstaigos vadovų atėjęs valdininkas dar tikrai neturėtų būti pamiršęs, kiek pacientų reikia aptaranuati tam, kad vadovo alga padidėtų 2 tūkst. Lt.