BFL

Po Lietuvos laisvosios rinkos užsakymu atliktos apklausos paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai linkę pateisinti kontrabandą ir, kaip teigia „Respublika“, „šešėlinio milijardo kryptis neaiški“.

„Respublika“ skelbia, kad „jau 66 procentai lietuvių kontrabandą vertina kaip neginčijamą gėrį. Net ir Vyriausybė viena ranka traukia iš šešėlinės ekonomikos milijardą, o kita leidžia skurstančiai policijai piltis į automobilių bakus konfiskuotus kontrabandinius degalus. „Jeigu net pati policija darosi tolerantiška kontrabandinių prekių vartojimui, ko tuomet tikėtis iš paprastų žmonių, kuriems degalai jau seniausiai tapo per brangūs?“, – stebisi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, valdžios kovą su šešėliu prilygindama šaudymui iš patrankų į žvirblius.

Nors Premjeras Andrius Kubilius vis dar įsitikinęs, kad planas šiemet ištraukti iš šešėlio milijardą litų veikia, laisvosios rinkos ekspertų ir gyventojų nuomonė priešinga: milijardas greičiausiai vis dar keliauja į šešėlį.“

„Lietuvos žmonių, pateisinančių kontrabandą, gretos vis gausesnės. Tad Vyriausybės ketinimai šiais metais iš šešėlinio verslo atimti milijardą gali subliūkšti“, – teigia „Lietuvos rytas“.

Remdamasis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atliktos apklausos duomenimis dienraštis teigia, kad „kontrabandą ir nelegalų jos vartojimą pateisina du trečdaliai – 66 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai tokių buvo 61 proc., 2004 metais – tik 48 procentai.“

„Lietuvos žinios“ rašo, kad „LLRI prezidentė Rūta Vainienė vakar spaudos konferencijoje sakė, kad pagal naujausią keturių mėnesių statistiką šiemet į biudžetą akcizų surenkama mažiau: geriausiai surenkami tabako akcizai, blogiausiai – degalų. “Akcizų surinkimas nuo plano atsilieka 6 procentais. Akcizų nesurinkimas niekaip kitaip negali būti paaiškinamas, kaip tik tuo, kad didėja nelegalių prekių vartojimas, – kalbėjo R. Vainienė. – Milijardas ne traukiamas iš šešėlio, bet keliauja į šešėlį.”

Dienraštis pabrėžia, kad „Veiksmingiausiomis priemonėmis kovojant su kontrabanda LLRI ekspertai nurodo benzino ir alkoholio akcizų mažinimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pramonininkai iš esmės pritaria pasiūlymui mažinti tiek alkoholio, tiek degalų akcizą: “Mokesčių dydis turi didelės įtakos šešėlinei ekonomikai, ypač krizės metu. Jeigu vartojimo mokesčiai padidėja, darbo užmokestis ir perkamoji galia sumažėja, drastiškai išauga šešėlinė ekonomika. Stipriojo alkoholio akcizas yra kažkur per vidurį, palyginti su kitomis ES šalimis, o pagal darbo užmokestį Lietuva yra ES uodegoje. Per krizę Lietuvoje, mūsų skaičiavimais, stipriai sumažėjo tik legalios produkcijos vartojimas. Žmonės perėjo nuo legalios prie pigios nelegalios produkcijos. Per krizę alkoholio suvartojimas nepakito. Per 2009 metų 9 mėnesius alkoholio kontrabanda padidėjo tris kartus, per 2010-ųjų 9 mėnesius ji išaugo dar trečdaliu. Šešėlinei ekonomikai menkinti didesnės įtakos turėtų akcizo tarifo mažinimas, o ne patikrinimų muitinėse griežtinimas.”

„Lietuvos rytas“ priduria, kad „Tuo tarpu Finansų ministerija teigia, kad LLRI vadovaujasi neteisingomis prielaidomis apie keturių mėnesių akcizų surinkimo duomenis.

„Iš tiesų sausio–balandžio mėnesių pajamos iš akcizų padidėjo apie 74,2 mln. litų, arba 8,3 proc.”, – sakė finansų ministro patarėja Giedrė Balčytytė.

Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius, paprašytas pakomentuoti tokius apklausos rezultatus, dėjosi nustebęs.

„Aš nepriimu tokių duomenų, nes nežinau, ką tai reiškia, kaip žmonės yra klausinėjami? Tiktai noriu priminti, kad biudžeto planas, apimantis ir papildomą pajamų surinkimą iš šešėlio ir kontrabandos, yra vykdomas gana neblogai”, – sakė premjeras.

Kad Premjeras Andrius Kubilius nusiteikęs optimistiškai pažymi ir „Vilniaus diena“. Dienraštyje priduriama, kad „Premjeras pabrėžė, kad ir toliau bus kovojama su kontrabanda ir kitais šešėliniais reiškiniais, kaip antai nelegali prekyba turguose arba prekyba nesant tinkamos apskaitos.“