Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai sako, kad Seime priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas neatspindi nei geros valios, nei istorinio teisingumo.
“Aš, kaip ir mano kolegos Liberalų sąjūdyje, tikrai pasisako už gerą valią ir istorinį teisingumą. Tačiau šiandien priimtas įstatymas su tuo nieko bendra neturi, jį vertinu kaip nesusipratimą”, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Kuodytė.
Parlamentarė priimtą įstatymą kritikuoja dėl to, kad juo sukurtos prielaidos neskaidriai ir daugeliui Lietuvos religinių žydų bendruomenių nepriimtinai kompensacijų skirstymo tvarkai.
D. Kuodytė kartu su frakcijos seniūnu Eriku Tamašausku siūlė pakoreguoti įstatymo projektą ir jame numatyti, kad Vyriausybė stebėtojos teisėmis dalyvautų steigiamame fonde, kuris, planuojama, padalys 128 mln. litų kompensacijų.
Taip pat, anot D. Kuodytės, priimtu įstatymu nebuvo atsižvelgta į tai, kad ne vienu teismo sprendimu užfiksuota, jog Kauno religinė žydų bendruomenė yra teisėta iki 1939 m. šalyje veikusios religinės žydų bendruomenės teisių perėmėja.
“Seimo priimto įstatymo preambulėje išdėstytos nuostatos paneigia ne tik teismų sprendimus, bet ir objektyvią realybę. Bandymas problemą nubaidyti kaip įkyrią musę neišvengiamai sukels ne tik teisines pasekmes valstybei, bet ir dar labiau suskaldys Lietuvos žydus”, – sakė D. Kuodytė.
Antradienį Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, kuriuo siekiama nustatyti kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį.
Už šį dokumentą balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė – 16.
Pagal įstatymą, kompensuoti numatoma už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.
Mokėtinos kompensacijos dydis siektų 128 milijonus litų. Kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui.