Nuo balandžio 1 d. įsigaliojo seniai lauktas Vartojimo kredito įstatymas, turėjęs sudrausminti greituosius kreditus teikiančias bendroves. Tačiau, pasirodo, jis galioja ne visoms įmonėms.
Išnagrinėjus 35 į Valstybinės vartotojų teisių tarnybos (VVTAT) sąrašą įtrauktų vartojimo kreditus teikiančių įmonių tinklalapius, paaiškėjo, kad dvi iš jų iki šiol taiko per didelius kredito pratęsimo mokesčius, dvi skolina brangiau nei už 250 proc. metinių palūkanų, trys greitųjų kreditų įmonės ima didesnius nei leidžiama mokesčius už netesybas. Dar trys vartojimo kreditus teikiančios bendrovės nesilaiko įstatyme nustatytos prievolės aiškiai ir paprastai pateikti klientams vartojimo kredito sutartį.
Tuo tarpu VVTAT pastebėjo tik kelis iš šių pažeidimų. VVTAT Ekonominių interesų departamento vadovas Marius Mačiulskis teigia, jog gavus vieno vartotojo skundą ir įsitikinus, jog viena kreditų bendrovė kreditus teikia už per dideles palūkanas, šiuo metu laukiama jos pasiaiškinimo. Be to, VTAT iniciatyva pradėti 5 tyrimai dėl netesybų.
Tačiau lieka neaišku, kaip šios įstatymo neatitinkančios įmonės apskritai pateko į VVTAT sąrašą, kuriame jos turėjo užsiregistruoti iki liepos 1-osios, ir padaryti tai galėjo tik įvykdžiusios įstatyme išvardintus reikalavimus. VVTAT aiškina, jog registravimosi metu įstatymą šios įmonės iš tiesų atitiko, o pažeidimai esą galėję atsirasti vėliau.
Tačiau įstatymo besilaikančių vartojimo kreditus teikiančių įmonių atstovai tokius paaiškinimus vadina VVTAT neveiklumo įrodymu. “Tikėtina, kad tai sudarė palankesnes sąlygas rinkoje veikti įstatymą savaip interpretuojančioms įmonėms. Bet svarbiausia, kad pro pirštus žiūrima į tai, kad galbūt pažeidžiamos vartotojų teisės”, – konkurentų piktnaudžiavimu ir VVTAT abejingumu piktinasi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.