Kroatijos valdžia nesprendė neperduoti Įstrijos pusiasalyje esančio benediktinų vienuolynų savininko teisių Vatikanui.
Kaip teigiama Kroatijos teisingumo ministerijos pranešime, šalies vyriausybė panaikino kelis vietinės valdžios sprendimus (priimtus nuo 1997 iki 2002 metų), pagal kuriuos Įstrijos pusiasalyje esantis benediktinų vienuolynas su jam priklausančiu žemės sklypu tapo Romos katalikų bažnyčios vietos arkivyskupijos nuosavybe. Tuo tarpu šalies teisėsauga dabar teigia, kad nuo šiol vienuolynas ir žemė yra Kroatijos Respublikos nuosavybė.
Dailos mieste esantis vienuolynas pastatytas XXVIII amžiuje, jį statė šv. Benedikto ordinas.
Kaip praneša AFP, Įstrijos pusiasalis per pastaruosius šimtą metų ėjo iš rankų į rankas: jis priklausė Venecijos respublikai, Šv. Romos imperijai, Austrijai ir Italijai, o po Antrojo pasaulinio karo atiteko susikūrusiai Jugoslavijos federacijai. Komunistinio valdymo metais vienuolynas buvo nacionalizuotas. Po to, kai 1991 m. Kroatija pasitraukė iš Jugoslavijos federacijos, vienuolynas kartu su 400 ha žemės (bendra statinių ir kito nekilnojamo turto vertė – 42 mln. JAV dolerių) buvo perduotas vietos Počer-Pulo arkivyskupijai. Tada savo pretenzijas į vienuolyno nuosavybės teises pareiškė ir benediktinų ordinas.
2010 metų gruodį popiežius Beniktas XVI oficialiu raštu pareikalavo iš Kroatijos valdžios vienuolyną grąžinti benediktinams, taip pat išmokėti 6 mln. eurų už vienuolyno nuomą kaip kompensaciją. Tačiau Kroatijos kardinolas Ivanas Milonavas atsisakė vykdyti Romos nurodymus ir kreipėsi į civilinę Kroatijos valdžią.
Oficialus Zagrebas bando įrodinėti, kad visos benediktinų turtinės pretenzijos buvo patenkintos dar 1975 metais, kai tarp Jugoslavijos ir Italijos buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį vienuolių ordinui buvo išmokėta suma, kuri ekvivalentu dabar lygi 1,3 mln. JAV dolerių.
Tuo tarpu „The Daily Telegraph“ prieš kelias dienas parašė, kad Vatikanas smerkia Kroatijos civilinės valdžios kišimąsi, pareiškęs, kad Dailos miesto vienuolyno likimas yra visai ne civilių, o religinių diasporų reikalas ir tik religinė bendruomenė turi spręsti apie vienuolyno ateitį.