Mankšta su vaiku
Vos įžengus pro duris mažasis jūsų žiogelis jau striksi aplinkui nekantraudamas, kada jam skirsite visą save… Kvieskitės savo brangenybę į draugiją ir linksminkitės sportuodamos – ne tik kartu praleisite laiką, bet ir sudeginsite kalorijų, atsikratysite susikaupusios įtampos.
Geriausia – antistresinė programa
Nors iš nuovargio vos parvilkote kojas, o galva ūžia nuo įvairių minčių, susivaldykite netarstelėjusi: “Pažaisk viena(s)”. Mažyliui visai nesvarbu, ką veiksite, svarbiausia – kad kartu su mama. O jums tai puikus būdas atsikratyti minčių apie darbą. Juk niekas taip gerai neatpalaiduoja, kaip aplink kaklą apsivijusios mažos rankelės. Kai vaikutis prisiglaudžia, pabučiuoja ir daug kartų pakartoja: “Myliu tave, mamyte…”, pasidaro ramu, gera, pasitraukia visi stresai. O jeigu dar kartu pajudėsite, tai energijos įsikrausite kelioms dienoms.
Mankšta nugins nerimą – gal net geriau nei raminamieji…
Atsipalaidavimas – ne tik malonumas, gerinantis savijautą, bet ir didžiulė nauda kūnui. Tomis minutėmis raumenys atsikrato įtampos, nuo veido nuslenka nerimo šešėlis. Net ir pati paprasčiausia mankštelė leidžia galvai pailsėti nuo susikaupusių rūpesčių ir pamiršti nerimą keliančias mintis. Antistresinė mankšta pagelbėja ir tuomet, kai susinervinusi tiesiog virte verdate, – tai veikia geriau nei šaltas dušas ir skaičiavimas iki dešimties.
Padeda susitvardyti
Dažnai stresą sukelia ir paprasčiausios buities smulkmenos. Kartais užtenka, kad vaikas išverstų ant naujos mamos suknelės lėkštę sriubos ar nupieštų paveikslą tiesiai ant sienos… Tuomet antistresinė mankšta padės tarsi nutolti nuo nemalonios situacijos, o ir išdykėlis, pamatęs ramiai besimankštinančią mamą, nustos krėsti kvailystes ir prisidės prie jos.
Amžinos tiesos
Norint pajusti tikrąjį antistresinės programos poveikį verta ne tik mankštintis, bet ir kasdien nepamiršti septynių svarbių tiesų:
Nesėkmė – dar ne katastrofa
Stresas įsiskverbia į mūsų gyvenimą ankstyvą rytą, kai žadintuvas sučirškia per patį sapno vidurį, kai važiuodamos įstringame automobilių spūstyje ir beviltiškai vėluojame į susitikimą, kai vietoj pasisveikinimo šypsenos pamatome rūgščią viršininko miną, kai nakčiai įpusėjus akys tebestovi stulpu ir miego neprisišauksi.
Ar galima gyventi be streso? Mokslininkai teigia, kad ne. Tačiau mūsų valia pasakyti sau, kad stresas yra ne tai, kas mums atsitiko, o tai, kaip mes įvykį priimame. Ir nors gyventi be streso neįmanoma, reikėtų išmokti skirti nesėkmę nuo katastrofos, dažniau girti save ir galvoti apie malonius dalykus, o nutaikius bent menkiausią progą pailsėti bei atsipalaiduoti.