Šiaurės Atlanto sąjunga užbaigė vieną iš paskutiniųjų etapų Europoje kuriant vieningąją PGS. Prieš kelias dienas JAV admininstracija pasirašė sutartį su Rumunija, kurioje ir bus dislokuoti pagrindiniai priešraketinės gynybos elementai, o ketvirtadienį JAV ir Ankara pasirašė susitarimą dėl radiolokacinės stoties statybos Turkijos teritorijoje. Tokiu būdu amerikietiškas radaras Turkijos Malatje miete bus pastatytas maždaug 500 kilometrų nuo Irano vakarinės sienos.

Sutartį su Rumunija rugsėji 13 d. pasirašė JAV valstybės sekretorė Hillari Clinton ir Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Bakonskis. Susitarimas numato, kad Rumunijoje bus išdėstytos mobiliosios baterijos su raketomis – perėmėjomis SM-3, raketos bus dislokuotos Gereselu karinėje bazėje. Be to, šalia Rumunijos krantų nuolat patruliuos amerikietiškieji kariniai kreiseriai su tokiomis pat raketomis SM-3.

Dar 2010 metų Rumunijos prezidentas Trajanas Besesku pareiškė, kad NATO PGS sistema būtina ginant jo šalį nuo priešo atakų. Kokios šalys gali grasinti Rumunijai, premjeras nepaaiškino. Tačiau kartu pareiškė, kad PGS Rusijai negresia.

Pagal susitarimą su Vašingtonu ir Bukareštu, dislokuoti visas raketas Rumunijoje numatyta iki 2015 metų, o iki 2018 metų atskirus PGS elementus numatoma pastatyti ir Lenkijoje.

Derybos dėl priešraketinės gynybos sistemų su lenkais Amerika pradėjo dar vadovaujant Džordžo Bušo administracijai. Iš pradžių amerikiečiai lenkams žadėjo 10 mobilių priešraketinių gynybos sistemų, o kaimyninėje buvo numatoma Čekijoje pastatyti galingą radarą, aptinkanti priešo raketas. Tačiau 2009 m. prezidentas Barakas Obama pažadus „sutrumpino“, čekams tepažadėjęs jų teritorijoje dislokuoti visai ne galingą radarą, o tik centrą, perspėjantį apie galimą raketos ataką.

Toks variantas Čekijos nepatenkino ir ji pareiškė išeinanti iš šios programos. Ar pasiryš amerikiečiai perkelti radarą, skirtą Čekijai, perkelti į Lenkijos teritoriją, kol kas neaišku. Tam inirtingai priešinasi Rusija. Rusams apskritai nepatinka, kad visai šalia jos sienų kuriama PGS sistema. Pačiais drąsiausiais tvirtinimais, naujoji PGS sistema sugebės kontroliuoti oro erdvę didelėje Rusijos teritorijoje, pasiekiančioje net Uralo kalnus. Ar bus pastatyti tokie toli „matantys“ radarai, sutartyje nieko nekalbama. Kita vertus, vieni raketų kompleksai be galingų radarų yra nieko verti.

Galingų radarų būtinybę JAV aiškina tuo, kad visai šalia – neprognozuojamas Iranas. Tačiau jei reikalo esmė vien Irane,tai tuomet PGS dislokavimas Rytų Europoje apskritai praranda prasmę….

2011 m. birželį trintis tarp Rusijos ir JAV priėjo iki to, kad Maskva pagrasino pasitraukti iš Strateginės puolamuosios ginkluotės sutarties Nordėdami toliau išlikti partneriais su NATO, rusai dar kartą paprašė įsiklausyti į jų nuomonę dės PGS, Rusija pasiūlė veikti bendrai: suvienyti dabar veikiančias priešlėktyvinės gynybos sistemas ir pažadėjo aktyvią pagalbą, jei Iranas pradėtų vykdyti savas karine programas. Maskvos nuomone, rusų kariniai radarai yra dar gerokai arčiau Irano sienos nei Lenkijoje esančios sistemos „Patriot“.

Tačiau NATO tokią koncepciją atmeta ir siūlo kurti dvi atskiras nepriklausomas sistemas, kurios galėtų keistis vertinga informacija. Tuo tarpo 2010 m. Lisabonos susitikime NATO įtraukė klausimą dėl grėsmės Europai iš Irano pusės ir apie galimus šios problemos sprendimo būdus. Kalbant apie galima raketų dislokacijos aikšteles, NATO nurodė net Gruzijos teritoriją, tačiau vėliau paiškėjo, kad pagrindinis forpostas kovai su Iranu bus išdėstytas Turkijos teritorijoje, nors tam ir prieštaravo Maskva. Pagal Ankaros susitarimą su baltaisiais Rūmais, galutinai ankstyvojo raketų atpažinimo sistema Turkijos prietryčiuose bus pastatyta iki 2011 metų pabaigos.

|Antruoju europinės PGS sistemos elementu turėtų būti mobili AN/TPY 2 THAAD sistema (Terminal High Altitude Area Defense), kuris įsikurs turkų Malatjos karinėje bazėje. Radaras perdavinės informaciją apie gresiantį pavojų amerikiečių kreiseriams, kuriuose bus sumontuotos priešraketinės AEGIS sistemos. AEGIS sistemos užduotis kreiseriuose bus betarpiškas Irano raketų numušimas SM-3 balistinių raketų pagalba. Anksčiau toks kompleksas veikė šalia Izraelio krantų.

Bet pagrindinė šių susitarimų vinis ir toliau išlieka tai, kad Turkija ir Izraelis šiuo metu yra nutraukusios diplomatinius santykius, tačiau kartu bendradarbiauja kuriant priešraketinį skydą.