Nepaisant optimistinių šių metų tendencijų, 2012 metų BVP prognozės yra mažinamos nuo 5,1 proc. iki 3,9 proc. įvertinus lėtėjančią išorinę paklausą bei išaugusią riziką. Vis dėlto, augimas išliks gan spartus lyginant su kitomis euro zonos ekonomikomis. Šį augimą lems teigiamos vidaus paklausos tendencijos. Estija turi finansinės erdvės vykdyti deficitą didinančią fiskalinę politiką, o tai sudarys geras sąlygas tolesniam vartojimo atsigavimui. Kita vertus, mažėjantys eksporto augimo tempai bei išaugęs valdžios sektoriaus deficitas lems blogėjančią einamosios sąskaitos poziciją.

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra susiję su euro zonos ekonomikų raida. Prognozuojama, kad Suomijos ir Švedijos – pagrindinių Estijos partnerių augimas žymiai sulėtės ateinančiais metais. Be to, nepalankaus Europos ekonomikų raidos atveju, šis augimas gali būti ir dar mažesnis nei numatyta Danske banko grupės ekonomistų gana konservatyviose prognozėse. Todėl yra rizika, kad ir Estijos augimas gali būti lėtesnis nei šiuo metu yra tikimasi.

Kiti rizikos veiksniai – infliacija ir nedarbas šiai dienai atrodo subalansuoti. Kaip ir buvo tikėtasi, vartojimo kainų augimas ima palaipsniui lėtėti, nors ir mažesniais tempais nei mes prognozavome. Tai lems ir didesnius nei buvo anksčiau prognozuota VKI infliacijos lūkesčius 2012 metais. Spartus ekonomikos atsigavimas sudarė sąlygas gana sparčiam nedarbo mažėjimui (šiuo metu nedarbo lygis Estijoje yra mažiausias ir sudaro 13,3 proc.), tačiau dėl prognozuojamo ekonomikos augimo sulėtėjimo darbo rinkos atsigavimas taip pat gali apslopti.