Ispanija tapo jau penktąja euro zonos šalimi, atsikračiusia valdančiosios kairuoliškos partijos ir šalies vairą atidavusia į opozicijoje tūnojusių dešiniųjų politikų rankas.

Pervargę nuo 21,5 proc. siekiančio nedarbo ir miglotų šalies ekonomikos perspektyvų, ispanai pastaruosiuose rinkimuose balsavo už opozicinę konservatorių partiją. Sekdami Portugalijos, Airijos, Graikijos bei Italijos pavyzdžiu, Ispanijos rinkėjai nusprendė, kad vienintelė galimybė išsikapstyti iš skolų krizės – tai patikėti šalies likimą kitai politinei jėgai.
Taigi per regioninius rinkimus net 37,5 proc. balsų ispanai atidavė 56 metų opozicijos lyderiui Marianui Rajoy ir jo vadovaujamai konservatorių Liaudies partijai, neregėjusiai valdžios pastaruosius aštuonerius metus, o dabar jau be baimės laukiančiai kitų metų nacionalinių parlamento rinkimų, kuriuose dabartinio premjero socialisto Jose Luiso Rodriguezo Zapatero partija bei jo įpėdinis Alfredo Perezas Rubalcaba beveik nebeturi jokių šansų laimėti. Juo labiau kad socialistai valdžios neteko dviejuose svarbiausiuose savo bastionuose – Barselonoje ir Sevilijoje.
Tokie rinkimų rezultatai – akivaizdus ispanų balsas “prieš”, nes rinkimus laimėjęs konservatorių lyderis prieš balsavimą dorai net nepaaiškino, kaip jis rengiasi kovoti su nedarbu ar valstybės skola, kad galėtume sakyti, jog ispanai susiviliojo kokiais nors politiko pažadais. “Darysiu viską, ko iš manęs pageidaus ispanai”, – aiškina M.Rajoy, žadėdamas permainų, bet nepasakydamas, kokių konkrečiai.
Tiesa, vykstant rinkimų kampanijai jis užsiminė, jog mažins mokesčius verslui, kad paskatintų darbdavius į darbą priimti daugiau žmonių, ir pažadėjo laikytis Europos Sąjungos Ispanijai iškeltų reikalavimų dėl biudžeto deficito mažinimo, nors, ekonomistų vertinimu, dabartinis vos juntamas ekonomikos augimas vargu ar leis įgyvendinti ambicingą planą šiemet deficitą sumažinti 3,2 proc., iki 6 proc.
Beje, ispanai jau spėjo įsitikinti, kad M.Rajoy pergalė ekonomiką gali paveikti netgi dar blogiau. Štai praėjusią savaitę skolinimasis Ispanijai pabrango dvigubai, palyginti su spalio mėnesiu, nes už 2,98 mlrd. eurų vertės trijų ir šešių mėnesių trukmės obligacijas teko pakloti 5,11 proc. palūkanų, kai spalį jos tesiekė 2,29 proc.

Pamiršo senas nuodėmes
Kitas aspektas – kad ispanai visai pamiršo, kam išties turi “dėkoti” už finansų krizę. Mat 1996–2004 m. Ispanijos vyriausybei vadovavo konservatorius Jose Maria Aznaras, kurio politika sukėlė nekilnojamojo turto burbulą ir įklampino šalį į skolas. Priminsime, kad tuo metu vyriausybė įteisino nekilnojamojo turto statybą priemiesčiuose ir visokeriopai skatino gyventojus imti paskolas bei įsigyti nuosavo nekilnojamojo turto.
Vėliau ispanams dėl to teko labai gailėtis: jau 2004-aisiais paaiškėjo, kad didelė dalis gyventojų negali bankams mokėti lengva ranka gautų paskolų įmokų. Tad konservatoriai sulaukė skaudaus pralaimėjimo rinkimuose ir beveik dešimtmečiui užleido vietą socialistams. Tačiau ir šie nepateisino vilčių. Dabartinis premjeras J.L.R.Zapatero ilgai neigė nekilnojamojo turto burbulą ir ėmėsi beatodairiško skolinimosi, kad tik ispanai kuo ilgiau nepajustų krizės požymių ir nenukreiptų į jį savo nepasitenkinimo.
Tačiau visąlaik dangstyti nesėkmių nepavyko, tad premjerui teko imtis drastiškų taupymo priemonių, o tai užtraukė dar didesnę tautiečių nemalonę nei melas. Ispanai ant premjero ir visų socialistų labiausiai pyksta už tai, kad šie sumažino atlyginimus, apkrovė mokesčiais prekybinius susivienijimus, pasiūlė įstatymų, palengvinančių ir supaprastinančių darbuotojų atleidimą iš darbo.
Rezultatas akivaizdus – dabar visą šią košę užviręs premjeras nuleidęs galvą kiūtina iš politinės arenos ir užleidžia vietą didžiausiam savo priešininkui – visai taip pat, kaip Italijos premjeras Silvio Berlusconi užleido vietą dešiniąsias idėjas propaguojančiam Mario Monti, Graikijos premjeras George’as Papandreou apsikeitė vietomis su konservatoriumi Lucu Papademu, o Portugalijoje socialistas premjeras Jose Socratesas birželį savo kėdę užleido naujajam vyriausybės vadovui iš dešiniųjų stovyklos Pedro Passosui Coelhui.

Rima Janužytė

BOX:
Ispanijos ekonomika
Nedarbas    21,5 proc.
Biudžeto deficitas    9,2 proc.
Skolinimosi palūkanos    5,11 proc.
Šaltinis: Eurostatas, Ispanijos darbo birža