“Veidas”: Kaip vertinate BVP pokyčių tendencijas?

A.K.: Nors pirmojo šių metų ketvirčio BVP –2,8 proc., kartais ir minusas tampa pliusu, jei jis mažesnis, nei prognozuota. O daug kas prognozavo, kad pirmąjį ketvirtį jis gali siekti ir –6 proc. Santūraus optimizmo teikia tendencijos: kovas daug geresnis už pirmus du mėnesius, pavyzdžiui, palyginti su vasariu, mažmeninė prekyba išaugo 18 proc. Jei taip ir toliau, metus galime baigti esant prognozuotam 1,6 proc. BVP augimui. Naujausioje Pasaulio banko studijoje iš trijų Baltijos valstybių šiais metais mums vieninteliams prognozuojamas 1,6 proc. BVP augimas, o estams – minus 0,1 proc., latviams – minus 4 proc. Pernai estai smigo 14,1, mes 15, latviai 16,9 proc.

“Veidas”: Tačiau ekspertai pabrėžia, kad kol kas iš krizės mus tempia tik eksportas. Kodėl Vyriausybė vėluoja imtis priemonių, kurios priklauso nuo jos, pavyzdžiui, nedarbo mažinimo, – juk tai skatintų vartojimą?

A.K.: Eksportas iki krizės sudarė 60 proc. Lietuvos BVP, tad negalime savęs ištempti vien vidiniu vartojimu, kaip kad Lenkija. Nuo eksporto priklausėme, kai kritome, o dabar esame labai priklausomi nuo atsigavimo užsienio rinkose ir nuo mūsų konkurencinių gebėjimų.

O nedarbu rūpinomės ir pernai skatindami ekonomiką bei ES pinigų panaudojimą, ir kurdami įvairius verslo skatinimo instrumentus. Su nedarbu teoriškai daug nepakovosi, jei nesugebi įlieti pinigų verslui, kuris ir kuria darbo vietas, arba jo padrąsinti tai daryti, o tam reikia šiek tiek lankstesnių darbo sąlygų. Vis dėlto Pasaulio bankas skelbia, kad, pernai trečiojo ketvirčio duomenimis, nedarbas Lietuvoje mažiausias iš trijų Baltijos valstybių, labiausiai sumažėjusi darbo jėgos kaina, o tai reiškia, kad greičiausiai atgauname konkurencinius pranašumus.

“Veidas”: Bet juk tai reiškia, kad Lietuvoje labiausiai krito algos.

A.K.: Sakykim, taip.

“Veidas”: Kokie artimiausi Vyriausybės darbai, skatinant ūkio atsigavimą?

A.K.: Nedarbui mažinti pasiūlėme projektus dėl lankstesnių darbo santykių ir mokesčių lengvatų įdarbinant jaunus ar pirmą kartą įsidarbinančius asmenis, tikimės greitų sprendimų Seime. Antra, labai svarbu didinti pinigų, visų pirma ES, įliejimą į ekonomiką. Pernai nemažai padarėme pagreitindami procedūras, sukurdami naujų verslo paramos instrumentų: 2007–2008 m. gauta 600 mln., pernai 3,5 mlrd., o šiemet planuojame 8 mlrd. Lt. Vis dar ieškome būdų, kaip išjudinti daugiabučių namų renovavimą.