Mažoji vėjo, saulės, hidro energetika gali būti visiškai nebevystoma Lietuvoje, nes Energetikos ministerija teikia Vyriausybei Aprašo projektą, numatantį kaip nustoti remti projektus, jau gavusius ar ateityje gausiančius ES paramą vėjo ar hidroelektrinių statybai, mano paramos gavėjai.

Pasak žaliosios energetikos vystytojų, priėmus tokį aprašą, iškyla reali grėsmė visiems projektams netekti ES paramos. Šiuo metu Žemės Ūkio Ministras yra patvirtinęs paramos teikimą keliolikai tokių projektų, bet bebaigiantys juos įgyvendinti rengėjai negauna pagal  paramos sutartis jiems priklausančių lėšų.
„Mažoji vėjo, saulės, hidro energetika būtų visiškai nevystoma, nes be paramos tokie projektai galėtų atsipirkti tik per 15-17 metų. Maža to, tai liečia visus projektus, kurių pagrįstumas jau kartą apgintas teismuose šiemet, kovojant su Žemės Ūkio Ministerija. Susidaro įspūdis, kad valdininkai skersai stoja alternatyviai energetikai ir daro viską, kad Lietuva liktų savotiška atsilikelė šioje srityje. Tokia valdžios pozicija yra labai ydinga“, – sako bendrovės „Eglitana“ vadovas Gytis Radžiūnas.
Su jo vadovaujama bendrove Nacionalinė Mokėjimo Agentūra(NMA) dar 2011 m. birželio mėnesį pasirašė sutartį dėl daugiau nei 1 mln. Lt ES paramos lėšų išmokėjimo vėjo elektrinei statyti. UAB „Eglitana“   pastatė vėjo elektrinę, pradėjo gaminti ir pardavinėti elektros energiją ir paprašė NMA išmokėti paramos lėšas. Lėšos pagal sutartį turėjo būti pervestos rugsėjo mėnesio pradžioje, tačiau jos paramos gavėjo taip ir nepasiekė.
„Nesu gavęs nei lito nors jau turėjau gauti viską. Maža to, esu pakraupęs valdininkų atsikalbinėjimu. NMA nuomone, turiu atsisakyti supirkimo tarifo, galiojančio vėjo elektrinėse pagamintai elektros energijai supirkti. Tai yra visiška nesąmonė, nes jeigu tai būtų tiesa, tarifo už elektos energijos kWh turėtų atsisakyti visos įmonės, gavusios ES paramą kogeneracinėms elektrinėms, visi vėjo elektrinių parkai, gavę INVEGA paramą banko palūkanų daliniam kompensavimui“,- sako jis.
Šiuo metu tokių paramų jau išmokėta daugiau nei 200 mln. litų, tad jei iš tokių įmonių būtų  atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, ne tik žlugtų ne viena iš jų, bet ir šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms  kredituoti.
Lietuvos Vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Sauliaus Pikšrio teigimu, Vyriausybei teikiamas Aprašas tik dar kartą patvirtina šalies valdininkų siekius bloginti sąlygas sparčiai alternatyvios energetikos plėtrai Lietuvoje ir kenkia pačiai valstybei.
„Žmonės rengia projektus, jų teisėtumą yra priversti ginti teismuose, vėliau pasistato jėgaines ir kreipiasi jiems priklausomos ES paramos, o atsakymą gauna neigiamą ir visai nepagrįstai. Maža to, Energetikos Ministerija parengia dokumentų aprašą, kuris vietoj to, kad skatintų tokios energetikos plėtrą, ją stabdo. Tai sunkiai logiškai paaiškinama ir gresia dar vienais nuostoliais valstybei, jei prasidės bylinėjimaisi su valstybe“,- sako Saulius Pikšrys, Lietuvos Vėjų elektrinių asociacijos vadovas.
Paramos gavėjų teigimu, Vyriausybei artimiausiu metu priėmus tokį Aprašo projektą būtų panaikintos bet kokios galimybės naudotis nustatytais tokioms elektrinėms elektros energijos supirkimo tarifais, o tokios tvarkos įtvirtinimas Vyriausybės nutarimu galutinai pribaigtų visą judėjimą dėl ES paramos lėšų šiems  projektams, tuo tarpu paramos projektus rengusios įmonės įgytų visas galimybes dėl milijoninės žalos bylinėtis teismuose.
2009 ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones “Parama verslo kūrimui ir plėtrai” ir “Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”. Tuo metu ministerijos pareigūnai visomis išgalėmis skatino pasinaudoti Europos Sąjungos parama, skirta žaliosios energijos projektų vystymui.

Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Projektų atmetimą buvo bandoma motyvuoti tuo, jog neva negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo.

Dėl šio sprendimo į teismą kreipėsi apie 70 žaliosios energetikos vystytojų. Visi pareiškėjai laimėjo bylas prieš žemės ūkio ministeriją ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui NMA, po kurio projektų rengėjai sulaukė palankaus ŽŪM sprendimo. Nepaisant to, projektus iki galo vystyti ryžosi tik dalis visų pareiškėjų, kuriems ES paramos skyrimą šiuo metu bando sutrukdyti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.