"Veido" archyvas

Aršiau diskutuoti dėl skirstomų ES lėšų tiek verslininkus, tiek valdininkus skatina nežinia, kas Lietuvos laukia po 2013 m., kai 23 mlrd. Lt ES parama pasibaigs. Baiminamasi, kad daugiau tokių gerų progų gauti lėšų investicijoms gali nebebūti.

Nors pasigirsta įvairių pesimistinių nuomonių apie išseksiančius paramos milijardus, o Europos Komisija (EK) dar tik pradeda aktyvią diskusiją dėl kito paramos laikotarpio, Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) vadovas Haroldas Brožaitis prognozuoja, kad 2014–2020 m. Lietuvai bus skirta panaši ES pinigų suma kaip ir dabar  – apie 20 mlrd. Lt.

“Krizės akivaizdoje ES narės aktyviai gins savo pozicijas ir svarstys galimybes mažinti paramą, bet ES yra išgyvenusi ir nuopuolių, ir pakilimų, o solidarumas bei parama mažiau pasiekusioms šalims išliko. Tai neatsiejama bendros rinkos veikimo dalis – juk gautas lėšas naudojame investicijoms į technologijas, mokymus ir daugiausia naudojamės kitų ES senbuvių patirtimi, vadinasi, tai naudinga ir kitoms šalims”, – mano ekspertas.

Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas taip pat ramina, kad ES struktūrinė parama Lietuvai neturėtų nutrūkti ar smarkiai sumažėti, nes ji skirta socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp ES šalių narių mažinti.

“Paramos dydis ES valstybėms priklauso nuo jų išsivystymo lygio. Didžiausią ES struktūrinės paramos dalį gauna mažiausiai išsivystę regionai – tie, kurių BVP vienam gyventojui neviršija 75 proc. ES vidurkio. Skirstant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą Lietuva bus tarp mažiausiai išsivysčiusių ES regionų: šiuo metu Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro apie 52 proc. ES vidurkio”, – tvirtina finansų viceministras.

Derybos dėl ES struktūrinės paramos dydžio turėtų prasidėti 2011 m., kai EK pateiks siūlymus dėl naujos ES finansinės perspektyvos ir ES sanglaudos politikos po 2013 m.