Per metus nedarbas sumažėjo beveik 4 proc., tačiau šią teigiamą tendenciją kitąmet vėl stabdys baimė dėl ateities.

„Šiemet turėjome pirmą pokrizinį rudenį, – džiugiai konstatuoja personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Indigroup“ direktorius Karolis Blaževičius. – 2010 m. rugsėjis buvo apsnūdęs, tik transportas atsigavo, o šis rugsėjis, spalis ir lapkritis – pirmieji mėnesiai, kai geresnių pasiūlymų pasirodė ir kitiems darbuotojams.“
Vadovų paieškos ir personalo atrankos bendrovės „Search Group Vilnius“ direktorius Šarūnas Dyburis šį rudenį taip pat pastebėjo teigiamų tendencijų, nors, palyginti su pavasariu, jos prislopo. „Nemaža pagerėjimo darbo rinkoje banga buvo juntama pavasarį. Vėliau ji, kaip visada, mažėjo dėl sezoniškumo įtakos, o ruduo jau nebebuvo toks geras, kokio buvo galima tikėtis, palyginti su pavasariu, – Graikijos krizė ir kiti neramumai darbdavius išgąsdino. Šiuo metu padėtį rinkoje apibūdinčiau kaip rezervuotą optimizmą“, – verslo nuotaikas atskleidžia Š.Dyburis.
Nors darbdaviams neramu ne tik dėl euro zonos skolų krizės, bet ir dėl valdančiųjų konservatorių pomėgio įvedinėti naujus mokesčius, jie po truputį kuria naujas darbo vietas ar grąžina panaikintas per krizės piką. „Sodros“ duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvos įmonės priėmė 72,3 tūkst. daugiau darbuotojų, negu atleido.
Pagyvėjus darbo rinkai, šviesėja darbo ieškančių specialistų gyvenimas. Personalo paieškos ekspertai pastebi didėjantį darbdavių lankstumą – darbuotojai jau gali drąsiau išreikšti savo poreikius, derėtis dėl atlyginimo, įmonės skiria daugiau dėmesio žmonėms motyvuoti. „Prieš metus buvo sakoma, kad kompanijos gali diktuoti sąlygas, ir didžiausia motyvacija – turėti darbą. Šiuo metu dėl gerų specialistų įmonės vėl rikiuojasi už durų“, – priduria Š.Dyburis.
Tai ne vienintelė gera žinia – pasak K.Blaževičiaus, Vilniuje ir Kaune tai pačiai pozicijai šiemet neretai siūlomi 10–15 proc. didesni atlyginimai negu pernai. Žinoma, visos Lietuvos mastu statistika nėra tokia džiuginanti, nes darbo užmokesčio vidurkis pakilo tik 1,6 proc. „Darbo rinka nebeblogėja ir pradeda atsigauti. Bet ar ji sveiksta, galėsime kalbėti kitais metais, kai pamatysime, kiek įmonėms atsipirko priimti nauji darbuotojai“, – sako K.Blaževičius.
Personalo paieškos įmonių jaučiamas pagerėjimas atsispindi ir nedarbo statistikoje: apie 4 proc. nedarbo sumažėjimą per metus rodo tiek Statistikos departamento, kuris apskaičiuoja nedarbą remdamasis užimtumo tyrimu (į jį patenka ir prisiregistravę darbo biržoje, ir ne), tiek Lietuvos darbo biržos (LDB), fiksuojančios biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, duomenys. Statistikos departamento skaičiavimais, nedarbas per metus sumažėjo nuo 18,3 iki 14,8 proc. , o LDB metodu – nuo iki 10,3 proc.

Kodėl nedarbas mažėjo

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio nuomone, vertinant nedarbo mažėjimo tendencijas, svarbiausias rodiklis – ar kartu didėja ir gyventojų užimtumas. „Nedarbas gali mažėti dėl to, kad žmonės emigruoja arba pasitraukia į ekonominį neaktyvumą – jaunimas pradeda studijuoti, vyresni gauna invalidumo grupę“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Iš tiesų, kaip rodo statistika, bedarbių Lietuvoje mažėja sparčiau, negu daugėja užimtųjų, vadinasi, nedarbas traukiasi ne tik dėl naujai sukurtų darbo vietų. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 1,38 mln. užimtųjų – 27,7 tūkst. daugiau nei prieš metus, o bedarbių sumažėjo 52,2 tūkst. Turint omenyje, kad pirmiausia atsigavo šalies transportas ir eksportas, nenuostabu, kad daugiausiai užimtųjų padaugėjo transporto ir saugojimo (11,5 tūkst. per metus) bei apdirbamosios gamybos (6 tūkst.) srityse.
Disproporcijos matomos ir lyginant ketvirčio statistiką: trečiąjį ketvirtį bedarbių gretos susitraukė 15,8 tūkst., tačiau užimtųjų, atvirkščiai, ne padaugėjo, o netgi sumažėjo 6,2 tūkst. Kur prapuola iš darbo biržos išsiregistravę, bet darbo rinkoje taip ir nepasirodę gyventojai? „Tikrai jaučiu, kad emigracijos intensyvumas beveik nesumažėjo, o gal net padidėjo“, – tikėtiną neatitikimo priežastį nurodo B.Gruževskis.
Kitas paaiškinimas galėtų būti šešėlinė rinka. Tokia tendencija buvo išryškėjusi krizės pradžioje, kai užimtųjų skaičius sumažėdavo mažiau, negu padaugėdavo bedarbių, – vadinasi, dalis žmonių, kurie registravosi LDB, dirbo ir šešėlyje.
Šias abi tendencijas dar labiau gali paskatinti siūlomi įvesti progresiniai mokesčiai, kai nuo 1250 iki 8000 Lt per mėnesį gaunantys gyventojai būtų apmokestinti 20 proc. pajamų tarifu. Juo labiau kad pajamų slėpimas Lietuvos gyventojams nėra naujas dalykas. Banko „Swedbank“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų turi neoficialių pajamų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kritikuoja progresinius mokesčius pabrėždamas, kad darbo jėgos, ypač didesnes nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų, apmokestinimas Lietuvoje ir taip labai didelis. „Gaunantiems daugiau nei 3300 Lt prieš mokesčius netaikomas neapmokestinamasis pajamų dydis, nėra „Sodros“ mokesčio lubų, o tai sukuria progresyvumą – įmokoms lubų nėra, o išmokoms yra. Be to, pagal darbo sąnaudų mokesčių naštos rodiklį – kokią dalį užmokesčio fondo pasiima ne darbuotojas, o valstybė, Lietuva patenka tarp labiausiai apmokestintos darbo jėgos šalių, pralenkdama net Daniją ir Švediją“, – pabrėžia N.Mačiulis.

Daugiausiai samdo jaunos ir mažos įmonės

Nors šiemet pirmą kartą nuo krizės pradžios stebėjome ženklesnį nedarbo susitraukimą, kitais metais nedarbas mažės jau perpus lėčiau nei šiemet. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad šiais metais nedarbas išsilaikys apie 15 proc., o kitais metais sumažės iki 13 proc., nes BVP augimas bus lėtesnis. „Kad mažėtų nedarbas, turime matyti labai spartų ekonomikos augimą, kuris tęstųsi bent metus. Manome, kad pastebimiau nedarbas gali sumažėti, jei BVP padidėja bent 4 proc.“, – tvirtina A.Izgorodinas.
Finansų ministerijos prognozėmis, Lietuvos BVP kitąmet didės tik 2,5 proc.
Tokioms prognozėms pritaria ir banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė, svarstanti, kad lėtėjant euro zonos ekonomikai dėl ateities nerimaujančios įmonės lėčiau kurs naujas darbo vietas.
Menkos euro zonos kitų metų augimo prognozės aiškiai rodo, kad tikėtis, jog kitais metais nedarbą labiau sumažins eksportuojančios įmonės, neverta. Tad iki šiol pasyviai nedarbo didėjimo, o vėliau kritimo tendencijas stebėjusi Vyriausybė galiausiai turėtų pati imtis veiksmų.
Vienintelis būdas pakeisti niūrias prognozes ir prisidėti prie nedarbo mažinimo – skatinti verslumą. Šioje srityje dar galima daug nuveikti, nes Ūkio ministerijos žadėtos iniciatyvos dėl mikroįmonių, kurioms būtų taikomi sumažinti mokesčių tarifai ar įstatinio kapitalo sumažinimas nuo 10 tūkst. iki 1 tūkst. Lt, taip ir nebuvo įgyvendintos.
O Europos Komisijos ekspertai pabrėžia, jog verslumą skatinti svarbu ne tik dėl to, kad žmogus pats sau susikuria darbo vietą, – būtent mažos ir vidutinio dydžio įmonės šuo metu Europoje samdo daugiausiai darbuotojų. Lietuva – jokia išimtis. K.Blaževičius pastebi, kad dabar labiausiai plečiasi ir naujų darbuotojų ieško jaunos ir mažos įmonės – IT, farmacijos, kosmetikos bendrovės, tinklinės prekybos įmonės, tiekiančios konkrečią produkciją prekybos tinkams.
Trečiojo ketvirčio „Sodros“ duomenis išstudijavęs įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa taip pat patvirtina, kad daugiau darbo vietų sukuriama naujai įsteigtose ir mažose įmonėse: skaičiuojant nuo vasario mėnesio, net 39,4 proc. darbo vietų padidėjimo tenka būtent naujoms įmonėms (įsteigtoms per pastaruosius 12 mėnesių). O vertinant įmones pagal dydį, santykinai sparčiau gausėja darbuotojų vidutinėse ir mažose įmonėse. Pavyzdžiui, įmonėse, kurių apyvarta viršija 27,5 mln. Lt, nuo vasario iki spalio mėnesio darbuotojų padaugėjo tik 1,8 proc., o mažiau nei milijono apyvartą turinčių verslo įmonių (įskaitant ką tik pradėjusias veiklą) darbuotojų – 8,6 proc.
Sprendžiant nedarbo problemą anksčiau ar vėliau Vyriausybei teks įveikti dar vieną iššūkį – į darbo rinką įtraukti dirbti atpratusius žmones. „Problema, kad daugelis nebenori dirbti. Šie žmonės neturi iliuzijų užsidirbti mašinoms, namams, tad juos patenkina minimaliausios gyvenimo sąlygos – alaus „bambalis“, serialas per televiziją ir maisto paketas iš „Maisto banko“. Taip jie save pastato ant veltėdžiavimo bėgių“, – apgailestauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2011 m. ketvirtį Lietuvoje buvo 129,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių.
Siekdama kovoti su šia tendencija SADM kitais metais pradės remti darbdavius, kurie sutiks patys perkvalifikuoti žmones ir ištrauks juos iš nedarbo liūno. Vienam žmogui bus skiriama 3–5 tūkst. Lt, bus sudaryta trišalė sutartis ir darbdavys įsipareigos bent metus išlaikyti tokį darbuotoją. Šiam projektui planuojama skirti iki 40–60 mln. Lt per metus.
Beje, iki šiol perkvalifikavimo kursus rengdavo Darbo rinkos mokymo centrai, tačiau neretai bedarbiai mokydavosi ne tų profesijų, kurių labiausiai reikėdavo rinkoje, o tų, kurioms parengti būdavo pakankamai dėstytojų.

Vos per dvejus metus bedarbių gretos išsipūtė keturis kartus – nuo 72,5 tūkst. 2008 m. iki 300 tūkst. 2010 m. Šiemet bedarbių – jau 52 tūkst. mažiau.

Nedarbas per metus sumažėjo 4 proc.
Metai    Nedarbo lygis, proc.

2008 m. II k.    4,5
2008 m. III k.    5,9
2009 m. III k.     13,8
2010 m. II k.    18,3
2010 m. III k.    17,8
2011 m. II k.    15,6
2011 m. III k.    14,8

Šaltinis: Statistikos departamentas