BFL

Įtempta ekonominė padėtis, naujų jėgų atsiradimas Seimo rinkimų prognozes dar gali daug pakeisti. Vis dėlto sutariama, kad naujojo parlamento ideologinė kryptis bus centro kairė.

„Pradėsime naują etapą šalies politiniame gyvenime – sąžiningesnės, brandesnės idėjomis, o ne pinigais grįstos politinės sistemos kūrimą, – savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ gruodžio viduryje rašė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pranešdama, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. partijų finansavimas bus skaidresnis. – Partijos galės atsiriboti nuo interesų grupių įtakos, jaus didesnę atsakomybę už priimamus sprendimus ir geriau atstovaus žmonių interesams.“

Taigi 2012-ųjų Seimo rinkimai partijoms bus naujas išbandymas, kaip varžytis dėl rinkėjų palankumo nesitaškant verslo finansine parama. Tačiau, nepaisant šio ženklaus rinkimų kampanijos pokyčio, tiek „Prognozių“ kalbintų politologų, sociologų nuomone, tiek visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, kaip rinkome Seimą švytuoklės principu, taip ir rinksime. Šiuo metu švytuoklė iš konservatorių stovyklos dešinėje į kairę juda jau gana greitai.

Pasak „Veido“ pašnekovų, dešinieji sustabdyti politinės galios slydimo iš savo rankų jau nepajėgūs, bet ir kairieji per beveik ketverius opozicijoje praleistus metus nepadarė nieko, kad 2012 m. Seimo rinkimus laimėtų triuškinamu rezultatu. Galimas tokio pasyvumo padarinys – naujos politinės jėgos įsiterpimas.

Rinkėjai nusivylė naujokais

Treji pastarieji Seimo rinkimai pasižymėjo tuo, kad juose į priekį išsiverždavo vis kokie nors nauji politikai. 2000-aisiais per rinkimus triumfavo Naujoji sąjunga, po ketverių metų – Darbo partija, po to – Tautos prisikėlimo partija.

Sociologo, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu, visais šiais atvejais laimėjo tokia jėga, kurios nemėgo elitas, iš dalies – ir žiniasklaida, tačiau ji buvo patraukli nusivylusiems rinkėjams. Sociologo nuomone, kažko panašaus galime tikėtis ir iš artėjančių rinkimų, nes ekonominė padėtis tebėra įtempta ir, kaip prognozuojama, gali dar blogėti, tad kriziniu laikotarpiu ypač sustiprėjęs politikais nusivylęs protesto elektoratas išlieka gana stabilus.

Tiesa, „Prognozių“ kalbinti ekspertai pabrėžia, kad žaibišku išpopuliarėjimu ir tokiu pat žaibišku kritimu į reitingų lentelės apačią pasižymėjusios Tautos prisikėlimo partijos istorija naujų jėgų atėjimo tikimybę gerokai sumažino. Esą rinkėjai taip nusivylė šiuo bandymu atrasti patikimus politikus, kad tai gali būti tarsi paskutinis lašas, privertęs išsilieti taurę, kuri vis pildėsi po kiekvienų rinkimų pastebint, jog naujiena – tai toli gražu nebūtinai kas nors gero.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sako nenustebsiantis, jei dėl šio nusivylimo naujokais 2012-ųjų rinkimai bus pirmieji po ilgo laiko, kurie baigsis be naujų jėgų Seime arba tik su tais naujokais, kurie į parlamentą pateks vien dėl to, kad dalis rinkėjų balsuos prieš bet ką, kas šiuo metu yra Seime.

Kam teks protesto balsai

Kas galėtų būti tie naujokai? „10–15 proc. protesto balsų surinks tie, kurie sugebės pirmieji pasiekti ir motyvuoti savo nuostatų neturinčius, tarsi dreifuojančius, bet vis tiek aktyvius rinkėjus“, – neabejoja politinę komunikaciją tyrinėjantis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Andrius Šuminas.

Jo nuomone, šansų čia turi Artūras Zuokas, bandantis seną produktą įvynioti į naują popierėlį politinės organizacijos „Sąjunga TAIP“ pavadinimu. A.Šuminas sėkmę prognozuoja ir tiems, kurie išdrįs aktyviai konfrontuoti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Pavyzdžiui, atkurtoji Tautininkų sąjunga turi galimybę pasinaudoti įtemptais Lietuvos ir Lenkijos santykiais ir surinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai oponuojančių asmenų balsus. Nors neabejotinai Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai padės savo rinkėjus mobilizuoti ir Lenkų rinkimų akcijai.

Gali būti, kad politinėje kovoje bandys debiutuoti dar pora bręstančių politinių partijėlių, bet joms ekspertai didesnių pergalių neprognozuoja. Apskritai vietų Seime naujokams, ko gero, teks labai nedaug. Per 2000 m. Seimo rinkimus naujos politinės jėgos surinko apie pusę balsų, 2004-aisiais Viktoro Uspaskicho vedami „darbiečiai“ gavo mažiau, 2008-aisiais Tautos ir prisikėlimo partija – dar mažiau, vos 15 proc.

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius tokių pokyčių su galima rinkėjų branda nesieja. „Rinkėjui, žinoma, būtų lengviau visada balsuoti už tą pačią politinę jėgą. Vis dėlto ištikimu rinkėjų korpusu, nors ir nedideliu, pasigirti gali tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Socialdemokratų partija“, – visų kitų partijų, pasak politologo, laukia kova dėl „antipatų“ balsų.

Didelė dalis rinkėjų tvirtai žino, kad nepalaiko socialdemokratų, bet kartu nenori balsuoti ir už konservatorius. Taigi kaip pasiskirstys šių „antipatų“ balsai, priklausys nuo to, kiek jų sugebės pritraukti kitos partijos.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.