Šiek tiek aprimus aistroms ir pritilus populistiniams pasisakymams galime ramiai pamąstyti, kas vis dėlto slypi už naujojo Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo raidžių vingrybių bei pasiaiškinti daugumai aktualius klausimus: už ką mokėsime, kiek mokėsime ir kokiais atvejais apskritai nemokėsime.

Mokesčio objektas

Dar prieš naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio statymo įsigaliojimą ko gero vienas iš įdomesnių klausimų mokesčių specialistams (ir ne tik jiems) buvo: ką apmokestiname – prabangą ar nekilnojamąjį turtą? Nors Vyriausybė turėjo kilnų priverstinės turtingųjų solidarizacijos su vargstančia liaudimi tikslą, vis dėlto panagrinėjus priimtą mokesčio koncepciją tikrai negalėtume pasakyti, jog apmokestinamas tik prabangus nekilnojamasis turtas. Priimti įstatymo pakeitimai labiau primena visuotinį nekilnojamojo turto mokestį su suteikiama lengvata gyventojams, kurių nekilnojamojo turto suminė vertė neviršija 1 mln. litų.

Šią poziciją iš dalies paremia ir pats nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestintų nekilnojamojo turto objektų sąrašas – gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė viršija 1 mln. litų. Viršijanti minėtą ribą dalis apmokestinama taikant 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

Negalima pamiršti, kad visų šeimos narių turimo turto vertė yra sumuojama. Tai reiškia, kad neapmokestinamoji 1 mln. nekilnojamojo turto vertė apskaičiuojama sudedant ir šeimos nariams nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nurodytos paskirties nekilnojamajam turtą. Taikant šią nuostatą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Taigi, pavyzdžiui, norint pagrįsti, kad vaikas iki 18 metų yra savarankiškas ir siekiant, kad jo turto vertė nebūtų pridedama prie tėvų turimo turto vertės, reikėtų pagrįsti, kad vaikas yra emancipuotas pagal civilinės teisės normas.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektui nėra priskiriamas faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta. Tačiau reikia pabrėžti, kad neapmokestinamas tik iš tikrųjų faktiškai nenaudojamas turtas, o ne tik oficialiai įregistruotas kaip neužbaigta statyba.

Mokesčio mokėjimas ir deklaravimas

Fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį privalės deklaruoti ir sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Tuo atveju, kai turtas, nuo kurio reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį, fiziniam asmeniui priklauso ne visus metus, mokestis skaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesiais). Prievolė mokestį skaičiuoti atsiranda nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį fizinis asmuo įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ar perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Taigi jeigu fizinias asmuo nekilnojamąjį turtą įgijo sausio mėn., mokestį jis turi skaičiuoti nuo vasario mėn. Taip pat, jei fizinis asmuo perleidžia nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą sausio mėn., mokestis nebeskaičiuojamas nuo vasario mėn. Tokia pat tvarka mokestis nebeskaičiuojamas ir tuo atveju, jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta (nugriaunamas, sudega ar kitaip faktiškai prarandamas).

Galimybės ginčyti „Registrų centro“ nustatytą vertę

Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Masinio vertinimo būdu turto mokestinė vertė paskutinį kartą buvo patvirtinta 2011 m., taigi ji dar galios iki 2015 m.

Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma ir nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu „Registro centro“ nustatyta nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 proc. skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą. Taigi asmenys, kurie nesutinka su nustatytu masiniu vertinimu, pirmiausia turi užsakyti individualų turto vertinimą, ir tik tuo atveju, jeigu individualaus vertinimo būdu nustatyta vertė 21 proc. ir daugiau skiriasi nuo masiniu būdu nustatytos vertės, gali pateikti prašymą „Registrų centrui“.

Prašymą „Registrų centrui“ turto mokestine verte laikyti NT vertę pagal individualų turto vertinimą asmenys gali pateikti kiekvienais metais, tačiau tik 1 kartą per metus, per 3 mėn. nuo metų pradžios. Taigi tie asmenys, kurie ketina pasinaudoti turto vertintojų paslaugomis, turėtų suskubti ir tą padaryti iki šių metų kovo mėn. pabaigos.

Dovanojimo sandoriai

Apmokestinus nekilnojamąjį turtą, viršijantį 1 mln. litų, tikėtina, kad padaugės dovanojimo sandorių, kuriais šis turtas bus perleidžiamas kitiems asmenims.

Pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio nuostatas, dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nepriklausomai nuo dovanos vertės. Taigi šeimos nariams padovanotas turtas nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, todėl tikėtina, kad įsigaliojus naujoms Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatoms padaugės atvejų, kada, pavyzdžiui, tėvai padovanos dalį jiems priklausančio turto vaikams, vyresniems nei 18 m., seserims, broliams ir kitiems artimiems giminaičiams. Svarbu paminėti, kad šiuo atveju gyventojų pajamų mokesčio neatsiranda, tačiau prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį niekur nedingsta – ji tik pereina kitam subjektui.

Tuo tarpu iš kitų gyventojų – ne minėtų artimų giminaičių – dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų, yra neapmokestinama, o viršijanti 8 000 litų ribą dalis – apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, taikant 15 proc. tarifą.

Primintina, kad tokie sandoriai turi būti patvirtinti notaro. Notaro taikomi įkainiai yra 0,45 proc. vidutinės rinkos vertės, nustatytos Registrų centro, ir dar 200 litų.

Ar perleisti įmonei?

Vis dažniau pasigirsta kalbų dėl nekilnojamojo turto, priklausančio fiziniam asmeniui, perleidimo (pardavimo) įmonei. Kalbėti apie tokias transakcijas būtų verta tik tuomet, kai nekilnojamas turtas yra didelės vertės. Pavyzdžiui, jei fizinis asmuo turi 3 mln. litų nekilnojamojo turto, tai jis sumokėtų 20 000 litų nekilnojamojo turto mokesčio. Tuo tarpu šį nekilnojamąjį turtą perleidus įmonei, įmonė sumokėtų 15 000 litų (darant prielaidą, kad savivaldybė patvirtintų 0,5 proc. mokesčio tarifą). Be to, įmonė šio mokesčio sąnaudas ir nusidėvėjimą galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams, mažinantiems apmokestinamąjį pelną.

Paminėtina tai, kad nekilnojamąjį turtą perleidžiant užsienio juridiniam asmeniui, nevykdančiam veiklos Lietuvoje, ši užsienio įmonė turi registruotis mokesčių mokėtoju Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo tikslu.

Taigi prieš sudarant bet kokius nekilnojamojo turto sandorius, vertėtų juos išanalizuoti ne tik nekilnojamojo turto mokesčio, bet ir kitų mokesčių aspektu, taip pat pagalvoti apie galimas rizikas ir pasekmes ateityje.

UAB „Fidexperta“ mokesčių konsultantė Raimonda Strakšytė