Apie tris milijonus žmonių Europoje kasmet išgirsta vėžio diagnozę, tačiau žinoma, kad 50 proc. piktybinių navikų galima būtų išvengti. Tad šiandien pasaulio ir Lietuvos mokslininkų iššūkis – moksliniai tyrimai vėžio profilaktikai.

Siekiant suvaldyti šio amžiaus ligą – vėžį, kuriami vis nauji gydymo būdai, plečiami diagnostikos metodai ir tobulinama aparatūra, tačiau norint užkirsti kelią šiai klastingai ligai bene svarbiausia yra profilaktika.
Mokslininkai įrodė, kad pirminė higieninė vėžio profilaktika – rizikos veiksnių įvardijimas ir jų vengimas. Svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių – tabako rūkymas. Daugiau nei 90 proc. visų plaučių vėžio atvejų priežastis – rūkymas. Tai viena pagrindinių ir burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei kitų piktybinių navikų priežasčių. Netinkama mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat skatina formuotis piktybinius navikus.
Antrinė klinikinė vėžio profilaktika – ikinavikinių pokyčių nustatymas ir jų gydymas. Čia labai svarbios patikros programos – pagavus vėžį ankstyvosiose stadijose, gerėja susirgusiųjų išgyvenamumas. Taip pat nustatomos ikivėžinės ligos, kurios lengvai išgydomos ir užkertamas kelias vėžiui išsivystyti.
Tretinė vėžio profilaktika – antirecidyvinė. Tai tolesnė pacientų stebėsena po gydymo. Deja, kol kas dar ir mokslininkams neaišku, kaip būtų galima valdyti metastazavimo procesus.
VU Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Janina Didžiapetrienė pabrėžia, kad negalima kalbėti apskritai apie visų navikų profilaktiką. Mat yra 100 navikų tipų ir apie 700 potipių. Profilaktika galima tų navikų, kurių žinomos ir prieinamos reguliuoti priežastys, nustatyti rizikos veiksniai bei žinomi ir įmanomi gydyti ikinavikiniai procesai. Tarp tokių navikų yra gimdos kaklelio vėžys.
Vokiečių mokslininkas Haraldas zur Hausenas įrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp gimdos kaklelio vėžio ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Už šios krypties tyrimus mokslininkas 2008 m. buvo įvertintas Nobelio premija, tačiau, anot J.Didžiapetrienės, neužtenka žinoti vien tik šį faktą. Kaip ir pasaulio mokslininkai, VU Onkologijos instituto mokslo darbuotojai atlieka detalesnius ŽPV tyrimus, kurie pasitarnaus ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir nosiaryklės, gerklų, išangės vėžio lokalizacijų, kurios taip pat siejamos su ŽPV, profilaktikai.

Gimdos kaklelio vėžys – besivystančių šalių problema

Nors gimdos kaklelio vėžio profilaktika yra galima – sukurtos profilaktinės programos prieš ŽPV, kuriamos net ŽPV gydomosios programos, tačiau ši klastinga liga dar nesuvaldyta.
VU Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja Giedrė Smailytė sako, kad gimdos kaklelio vėžys – besivystančių šalių problema, čia moterų piktybinių ligų struktūroje jis pirmauja, o išsivysčiusiose šalyse juo sergama rečiau. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų onkologinių ligų atvejų. Tarp moterų piktybinių ligų gimdos kaklelio vėžys užima penktą vietą (5,5 proc.), o moterų mirčių nuo onkologinių ligų priežasčių sąraše patenka net į septintą vietą. Beje, tai dažniausia piktybinė liga, diagnozuojama 25–35 metų moterims, šioje amžiaus grupėje susirgimai gimdos kaklelio vėžiu sudaro apie 20 proc. moterų onkologinių ligų.
„Apie šį naviką jau sukaupta daug mokslinių žinių, be to, remiamės kitų šalių patirtimi vykdant profilaktikos programas, tad yra visos prielaidos ir sergamumo, ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio mažėjimui. Tiesa, ryškių pokyčių dar nematome, tačiau rezultatams pasiekti reikia laiko. Štai Suomijoje patikros programa vykdoma 50 metų, todėl ir sergamumo rodiklis ten yra keturi penki atvejai iš šimto tūkstančių gyventojui, o pas mus – dvidešimt penki“, – atskleidžia G.Smailytė.
Vis dėlto ir mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais. „Gimdos kaklelio vėžio programa iš keturių šiuo metu vykdomų profilaktikos programų buvo pradėta pirmoji – 2004 m. vasarą visos Lietuvos mastu. Nors tai trumpas laikas, be to, Lietuvoje patikrinama tik 50 proc. numatyto amžiaus moterų, kai turėtų būti 80 proc., tačiau daugėja pirmos ir antros stadijos ligos atvejų. O kuo mažesnė stadija, tuo geriau mokame gydyti, todėl gerėja susirgusiųjų išgyvenamumas. Didėja ikivėžinių ligų nustatymas, o ginekologai gali jas lengvai išgydyti. Taip užkertamas kelias vėžio išsivystymui“, – dėsto VU Onkologijos instituto konsultacinės poliklinikos skyriaus vadovė Daiva Kanopienė.
Gydytoja akušerė-ginekologė primena, kad visoms moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus kas trejus metus nemokamai atliekamas citologinis tyrimas – nuo gimdos kaklelio imamas citologinis tepinėlis, kuris parodo, ar moteris neužsikrėtusi ŽPV.

Mokslininkai kelia vis naujus klausimus

J.Didžiapetrienė pabrėžia, kad patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programos svarba vėžio profilaktikai pagrįsta moksliniais tyrimais, o dėl to tik dar svarbesnis tampa ŽPV tyrimas įvairiais aspektais. Šiandien vis didesnis dėmesys kreipiamas į viruso aktyvumo molekulinius žymenis, kurie gali padėti atsakyti į klausimą, ar ŽPV yra gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis, ar šios ligos vystymosi katalizatorius.
„Vėžio priežastis ir rizikos veiksnys nėra tas pats. Gal virusas tik skatina vėžinę mutuotą ląstelę progresuoti? Reikia sužinoti, kokie vyksta molekuliniai pokyčiai – kaip virusas susideda su ląstele“, – kokius klausimus kelia mokslininkai, atskleidžia J.Didžiapetrienė.
Profesorė pabrėžia, kad atsakymai būtų labai svarbūs onkologui renkantis gydymo taktiką. Mat žinant, kaip galėtų progresuoti mažo, vidutinio ir didelio laipsnio ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai, būtų galima parinkti efektyvesnį gydymą. Be to, remiantis molekuliniais tyrinėjimais galima tobulinti profilaktines programas prieš ŽPV. Taip pat nuo mokslinių žinių apie ŽPV priklauso vakcinų kūrimo perspektyvos.
Beje, Lietuvoje pirmieji ŽPV tyrimai pradėti apie 1998 m. Kauno visuomenės sveikatos centre. Labai greitai į juos įsitraukė Kauno medicinos universiteto (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir VU Onkologijos instituto mokslininkai. Šiame institute vėžio profilaktikos tyrimai turi labai senas tradicijas – šiandieninių mokslininkų mokytojai yra profilaktikos atstovai. Štai prof. Laima Griciūtė – eksperimentinės profilaktikos kūrėja, Elena Moncevičiūtė-Eringienė – imunologijos profilaktikos pradininkė Lietuvoje, Mečislovas Stukonis – epidemiologinės krypties atstovas.
„Šiandien jau galime disponuoti gautais rezultatais bei sėkmingai bendradarbiauti su pasaulio mokslininkais, taip įsitraukdami į tyrimus platesniu mastu“, – džiaugiasi J.Didžiapetrienė.

Tyrimų išvadomis naudojasi gydytojai

Lietuvoje pirmųjų atliktų ŽPV tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų šalyje virusinė infekcija nustatoma du kartus dažniau nei kitose Europos šalyse, todėl ir gimdos kaklelio vėžys dažniau diagnozuojamas. Tiesa, jei nustatomas ŽPV, dar nereiškia, kad moteris serga gimdos kaklelio vėžiu. Tai tik vienas rizikos veiksnių.
„Mokslininkams buvo įdomu sužinoti, kokie kiti veiksniai turi įtakos, ar pats organizmas imlus infekcijai. Tad buvo atlikti detalesni tyrimai, gilinantis į viruso ir organizmo tarpusavio santykių tyrimus, ieškoma naujų būdų, kuriuos pasitelkus būtų įmanoma pagerinti gimdos kaklelio patologijos diagnostiką bei išaiškinti moteris, turinčias didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ar ikivėžinėmis ligomis“, – pasakoja VU Onkologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, pagrindinė šios krypties tyrėja Živilė Gudlevičienė.
VU Onkologijos institutas kartu su Valstybiniu patologijos centru tyrinėjo naujas skystas terpes, kurias naudojant pagerinama gimdos kaklelio diagnostika, iš tos pačios medžiagos atliekamas ir ŽPV tyrimas. „Skystos terpės patogesnės naudoti, pacientei mėginys imamas tik vieną kartą, jis saugomas, todėl prireikus vėl galima skirti molekulinius tyrimus“, – paaiškina Ž.Gudlevičienė.
Kito projekto metu, bendradarbiaujant su VU Biotechnologijos institutu ir UAB „Fermentas“, buvo nustatyta, kokie ŽPV tipai, kurie priklauso nuo geografinės vietovės, dažniausiai identifikuojami Lietuvos moterims, ir pagal jų spektrą sukurtos naujos ŽPV diagnostinės sistemos, skirtos mūsų šalies rinkai. Šie tikslesni ŽPV tyrimai nuo pernai buvo įdiegti VU Onkologijos institute.
Reikšminga ir dar viena Lietuvos mokslininkų išvada. „Nustatėme, kad virusas labai anksti pradeda skverbtis į ląstelės genetines struktūras. Jas pažeidžia ir atsiranda pokyčių, galinčių progresuoti. Moterims, kurioms dar nebuvo nustatyta pokyčių, bet paaiškėjo, kad virusas yra integravęsis į ląstelę, po pusės metų jau pastebėti pakitimai. Vadinasi, tokias moteris reikia dažniau tikrinti, kad būtų užkirstas kelias pokyčiams vystytis“, – apibendrina Ž.Gudlevičienė.

Dažniausi piktybiniai navikai tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje (proc.)

Plaučių, trachėjos, bronchų    17
Skrandžio    8
Krūties    8
Priešinės liaukos    7
Gaubtinės žarnos    6
Tiesiosios žarnos, išangės    6
Kasos    5
Inkstų    4
Leukemija    3
Kiti     2

Dažniausios piktybinių navikų lokalizacijos Lietuvoje (proc.)

Priešinės liaukos    18
Odos piktybiniai navikai    13
Krūties    9
Plaučių, trachėjos, bronchų    8
Skrandžio    5
Gaubtinės žarnos    5
Tiesiosios žarnos, išangės    4
Inkstų    4
Gimdos kūno    3
Kasos    3
Kiti    29
Šaltinis: VU Onkologijos institutas