Audrius Bačiulis
Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovų susitikimas su mūsų Vyriausybės atstovais, nors ir nedavė aiškumo dėl būsimų dujų kainų, bet, sprendžiant iš daugelio požymių, gali tapti persilaužimo tašku dvejus metus trunkančiame Lietuvos ginče su Rusijos dujų monopolininku.
Pirmiausia būtina pabrėžti, kad tai pirmas „Gazpromo“ ir Vyriausybės atstovų susitikimas nuo praėjusių metų kovo mėnesio. Beveik metus derybos „kabojo ore“ – nors ir nebuvo oficialiai nutrauktos, bet faktiškai nevyko, akivaizdžiai abiem pusėms aiškinantis galimybę ir tikimybę išspręsti ginčą savo naudai ne taikiu susitarimu, bet Stokholmo arbitraže. Šis, kaip pamename, birželio mėnesį vieną „Gazpromo“ skundą prieš Energetikos ministeriją dėl „Lietuvos dujų“ vadovybės veiklos atmetė nesvarstydamas.
Rudeniop „Gazpromas“ pateikė arbitražui jau akivaizdžiai profesionaliau surašytą ieškinį, tad šis nagrinėti priimtas. Šių metų vasarą turėtų būti žinoma, kaip Stokholmo arbitrai vertina Energetikos ministerijos pastangas per teismą nušalinti „Lietuvos dujų“ vadovybę, kuri, kaip teigia Vyriausybė, nevykdo savo tiesioginių pareigų – nesidera su „Gazpromu“ dėl dujų kainos Lietuvai.
Bet, regis, „Gazpromas“ nutarė pradėti spręsti ginčą su Lietuva nebelaukdamas Stokholmo arbitražo išvadų, kurios gali būti ne tokios palankios Rusijos monopolininkui, nei jo atstovai anksčiau mėgo vaizduoti. O pralaimėta byla „Gazpromui“ gali padaryti nepalyginti didesnių nuostolių, nei visa tų 3 mlrd. kubinių merų dujų, kurias jis kasmet parduoda Lietuvai, kaina. Mat iš esmės konfliktas vyksta ne tiek tarp Lietuvos ir „Gazpromo“, kiek tarp „Gazpromo“ ir Europos Komisijos, kuri visiškai remia Vilnių. Nes visas konfliktas su Rusijos monopolininku kilo todėl, kad Lietuva, priminsime, pradėjo vykdyti ES III energetikos paketą dėl privalomo dujų ir vamzdynų, kuriais jos tiekiamos, valdytojų atskyrimo, Briuselio žargonu vadinamo „unbundlingu“ (atskira prekės ir su ja susijusios paslaugos kainodara).
„Gazpromas“ labai norėtų priversti Europą arba visiškai atsisakyti „unbundlingo“, arba kiek galima toliau nutęsti jo įsigaliojimą, kad per tą laiką gautų kaip galima didesnį pelną. Tad prieš antradienį vykusį premjero Andriaus Kubiliaus ir „Gazprom export“ prezidento Aleksandro Medvedevo susitikimą skleisti gandai, neva vežamas pasiūlymas sumažinti dujų kainą Lietuvai mainais į „unbundlingo“ stabdymą.
Nežinia, ar toks „Gazpromo“ siūlymas buvo svarstomas, bet faktas, kad po derybų A.Medvedevas aiškiai pasakė, jog derybos dėl ES III energetikos paketo įgyvendinimo vyksta atskirai nuo derybų dėl dujų kainos. „Gazpromas“ pateiks Lietuvai savo klausimyną, kaip kadaise jau padarė antras didysis „Lietuvos dujų“ akcininkas – Vokietijos koncernas „E.ON Ruhrgas International“, prieš tris mėnesius pasirašęs su Vyriausybe sutartį dėl „unbundlingo“ įgyvendinimo iki 2014 m. spalio 31 d.
Antras vertas paminėjimo faktas – pakeistas „Gazpromo“ derybininkas su Lietuva. Anksčiau tiek Lietuva, tiek Latvija ir Estija „Gazprome“ priklausė tam pačiam padaliniui, kuris užsiiminėjo dujų sutartimis su kitomis buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis, o derybas kuruodavo „Piterio kagėbistų“ klano atstovas, „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas. Atitinkamas buvo ir nesiskaitymo su „pribaltais“ lygis, leidęs V.Golubevui 2011 m. sausį pareikšti, kad, priešingai nei Latvijai ir Estijai, Lietuvai dujų kaina 15 proc. sumažinta nebus „dėl šios šalies ypatumų taikant ES III energetikos paketą“.
Paprasčiau sakant, V.Golubevas atviru tekstu pasakė, kad „Gazpromas“ baudžia Lietuvą už Europos Komisjos direktyvų taikymą, o tai savo ruožtu leido Vyriausybei prabilti apie „Gazpromo“ energetinį šantažą ir kreiptis pagalbos į Briuselį, kuris nedelsiant „pasirašė“ už Lietuvą. Ir taip kategoriškai, kad net patį Vladimirą Putiną į bejėgišką pasiutimą įvarė.
Tad dabar į Vilnių jau atvyko dujų eksportą į Europą kuruojantis senas tarptautinio verslo liūtas, „Gazprom export“ prezidentas A.Medvedevas. Taigi tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys „Gazprome“ oficialiai „pervestos į Europą“, o santykiai irgi europietiški – dalykiški, be pūtimosi ir nusišnekėjimų, pasitariant su advokatais, nes suvokta, kad Vilniuje irgi nebe medžioklėje reikalus tvarkantis AMB sėdi, o žmonės, sugebantys su juristais prieš derybas pasitarti.
Nors vieną klaidą A.Medvedevas vis dėlto padarė. Juridiškai (su atsižvelgimu, kad kiekvienas jo žodis gali atsiliepti Stokholmo arbitraže) teisingai išaiškinęs, kad „Gazpromas“ visiškai nesieja dujų kainodaros Lietuvai su „unbundlingo“ įgyvendinimu, tik su perkamų dujų apimtimis, kad jokios diskriminacijos dėl ES direktyvų taikymo Lietuvai nėra, jis prasitarė, jog „Gazpromo“ kontroliuojamos „Lietuvos dujos“ pernai net nepradėjo derybų dėl dujų kainos: „Kai kurie kolegos Lietuvoje neteisingai traktuoja tiekiamų dujų kainą – jokios diskriminacijos jūsų šaliai nėra ir negali būti. Kol kas jokių derybų su Lietuva paprasčiausiai nebuvo.“
„Gazprom export“ delegacijos nariai irgi leptelėjo, jog „anksčiau surengti susitikimą su Lietuvos atstovais trukdė tai, kad „Lietuvos dujos“ iki šiol nėra pateikusios „Gazpromui“ jokios paraiškos dėl kainų mažinimo“. Ką tai reiškia, turint galvoje, kad pagal privatizavimo sutartį derybas su „Gazpromu“ dėl dujų kainos veda ne Vyriausybė ar ministerija, o „Lietuvos dujos“? Ogi tai, kad Energetikos ministerija, reikalaudama nušalinti savo pereigų nevykdančius „Lietuvos dujų“ vadovus, buvo absoliučiai teisi ir Stokholme ginčytis nebėra dėl ko. Tad nereikėtų nustebti, jeigu šiemet „Lietuvos dujos“ pakeis vadovus, tik jau nebe Energetikos ministerijos, o „Gazpromo“ iniciatyva.
Trečias pabrėžtinas faktas – suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje net nepastatytas ėmė mažinti dujų kainą: tiek Lietuvos, tiek Rusijos ekspertai neabejoja, jog dujų kaina „Achemai“ buvo „Gazpromo“ sumažinta tam, kad pasirašiusi ilgalaikę sutartį ši prarastų interesą pirkti dujas iš terminalo, kaip jau pažadėjo daryti „Lietuvos energija“ ir ketina daryti „Vilniaus energija“. Kad taip bus, dar pernai sausio mėnesį prognozavo „Eastern European Gas Analysis“ prezidentas Michailas Korčemkinas. Ir pasirodė visiškai teisus. O kas bus su dujų kainomis, kai terminalas pradės veikti?