Pavasaris – rizikingesnis metas, kai peršalimo ligos užpuola dažniau ir greičiau. Atšilus orams galima dažniau peršalti, nes žmogaus organizmas būna atpratęs nuo greitų oro ir kūno temperatūros pokyčių.

Vienas dažniausių peršalimo simptomų yra sloga. Ji paprastai užklumpa 80–90 proc. sergančiųjų ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Sloguoti pradedama, kai nosies gleivinę paveikia virusai, paprastai praėjus 1–3 dienoms nuo užsikrėtimo ar po kontakto su sergančiuoju.
„Prasidedančią slogą galima atpažinti iš prasidėjusio peršėjimo ar deginimo nosyje, čiaudulio, kutenimo gerklėje, – pirmuosius simptomus vardija gydytoja alergologė-pulmonologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremalios medicinos katedros docentė dr. Eglė Vaitkaitienė. – Tuo metu reikia skubiai imtis visų įmanomų priemonių, kad slogos išvengtume: kuo dažniau plauti nosį jūros vandeniu, gausiai gerti šiltų vaistažolių arbatų, apsiauti šiltai kojas ir neatvėsti nugaros, išgerti natūralių apelsinų sulčių, vitamino C.“
„Nors sakoma, kad gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma – per septynias dienas, turiu pasakyti, kad peršalimo simptomai vaikams paprastai tęsiasi 10, kartais net 14 dienų, o suaugusiems – 7–10 dienų, – pabrėžia gydytoja E.Vaitkaitienė. – Tad greitesnio pasveikimo nei per savaitę vargu ar galima tikėtis.“ Per savaitę paprastai pasveiksta tik du trečdaliai sergančiųjų.

Slogos gydymas
Pagrindiniai slogos gydymo principai yra šie: gleivių pašalinimas, kvėpavimo per nosį palengvinimas, paraudusios panosės ir nosies prieangio gleivinės apsauga bei ryklės dirginimo ir sauso kosulio valdymas, esant karščiavimui – jo mažinimas. Tam tikslui skiriamos simptominės gydymo priemonės, kaip hipertoninis jūros vanduo ar Atlanto vandenyno vanduo su alavijų ekstraktu. Žinoma, šis vanduo yra susilpninto druskingumo, nes gamtoje Viduržemio jūros vandens, panašiai kaip ir Atlanto vandenyno vandens, druskingumas siekia 38–39 promiles, arba 38–39 gramus litre, o Baltijos jūros vandens – 7,2 gramo litre.
„Quixx“ – tai natūrali gydomoji priemonė, kurios sudėtyje yra 2,6 proc. koncentracijos Atlanto vandenyno vandens, skirto nosies gleivinių paburkimui sumažinti, gleivėms išvalyti ir gleivinei drėkinti. Tai hipertoninis tirpalas, o tai reiškia, kad druskos koncentracija tirpale viršija druskos koncentraciją nosies gleivinėje, todėl šalina skysčių perteklių gleivinėje, mažina paburkimą, palengvina kvėpavimą per nosį. „Quixx“ gali vartoti visi asmenys nuo 6 mėn. amžiaus, kurie nėra alergiški jūros vandeniui. „Nosies gleivines sutraukiantys vaistai turi būti vartojami ne ilgiau kaip 5–7 dienas, vėliau jų poveikis silpnėja, o poreikis dažnėja. Tokiu atveju į pagalbą geriau pasitelkti jūros vandenį“, – aiškina gydytoja E.Vaitkaitienė.
Dauguma žmonių slogos nelaiko rimta liga ir eina į darbą. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Kolektyve kolegoms tiesiog padalijamas slogos sukėlėjas – rinovirusas. Jeigu nėra galimybės 1–2 dienas sveikti namie, sloguojantis asmuo turi dėvėti nosies ir burnos kaukę, kad apsaugotų kolegas nuo ligos ir neskleistų aplink save virusų.
Svarbi profilaktinė priemonė, apsauganti aplinkinius nuo galimo užsikrėtimo sloga, yra rankų higiena – dažnas rankų plovimasis. Kitos profilaktinės priemonės norint išvengti peršalimo ir slogos yra imuninės sistemos stiprinimas, visavertė, visapusiška ir subalansuota mityba, poilsis, buvimas gryname ore, maisto papildai ir vitaminai bei profilaktinis nosies plovimas jūros vandeniu grįžus iš visuomeninių vietų.

Kosulį svarbu pažinti
Dėl slogos į gydytojus kreipiasi retas žmogus, o dėl kito peršalimo simptomo – kosulio ateina konsultuotis gerokai daugiau ligonių. Pirmiausia svarbu atskirti, ar kosulys yra sausas, ar drėgnas su atsikosėjimu ir kokiu metu jis „kabina“ labiau: judant, kalbant, valgant, esant ramybės būsenai. Vieno visuomet tinkančio vaisto nuo kosulio nėra, kiekvienam kosulio tipui reikalingi kitokie vaistai, todėl tiksli diagnozė itin svarbi. Ko labiausiai reikia pacientui, geriausiai gali rekomenduoti patyręs gydytojas, įvertinęs klinikinius ir laboratorinius duomenis.
Sergant virusine infekcija kosulys iš pradžių paprastai būna sausas ir dirginantis. Tuo laikotarpiu labiau tinka vartoti kosulį slopinančius vaistus, kad kosulys mažiau vargintų. Po kelių dienų kosulys pasidaro gleivingas, žmogus pradeda atsikosėti ir tuomet reikalingi gleives skystinantys vaistai. Tarkime, vaisto „Flavamed“ pagrindinė veiklioji medžiaga yra ambroksolio hidrochloridas, priklausantis stiprių gleives skystinančių vaistų kategorijai. Jis greitai ir efektyviai skystina tirštas gleives ir užtikrina lengvesnį gleivių iškosėjimą, gerina bronchų gleivinės apsaugą nuo pakartotinių infekcijų. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei kosulys nerimsta, skrepliai tampa gelsvai žalsvi, klampūs, vargina silpnumas ir prakaitavimas, ligonis karščiuoja.

Tik pajutus pirmuosius slogos požymius – peršėjimą, deginimą nosyje, kutenimą ryklėje, čiaudulį ir nosies užgulimą, reikia imtis priemonių jai suvaldyti