Andrius Kubilius
Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.
Premjere, vakar Prezidentė priėmusi Jus, Liberalų centro sąjungos primininką A. Čapliką ir vidaus reikalų ministrą R. Palaitį pareiškė, kad rastas kompromisas. Liberalų centro sąjunga ir Prezidentė sutinka su R. Palaičio pasitraukimu, o Jūs – kad FNTT vadovai negrįš į pareigas. Vakar Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasveikino vidaus reikalų ministro traukimąsi ir pareiškė, kad ji tikisi, kad tai tik pirmas žingsnis iš Liberalų centro sąjungos ir bus kiti žingsniai FNTT vadovų atstatymo istorijoje. O Jūsų frakcijos seniūnas J. Razma šį rytą paragino Vyriausybę ir toliau svarstyti vidaus reikalų ministro įsakymų panaikinimo galimybę. Kodėl vakar buvo pasiektas toks kompromisas ir kokie Jūsų tolesni žingsniai?
Praėjusį trečiadienį mūsų partija savo Prezidiume aptarė taip vadinamus keturis žingsnius, kurie buvo paskelbti po Prezidiumo. Vėliau jie buvo surašyti kaip pasiūlymai koalicijos partneriams, visų pirma – Liberalų centro sąjungai. Viešoje erdvėje jie buvo vadinami ir ultimatumais. Bet tai buvo nuostatos, kurias mes žingsnis po žingsnio ir įgyvendiname. Tose nuostatose ir buvo numatyta, kad pirmiausia ministras R. Palaitis turi atsistatydinti. Vakar aš turėjau galimybę pozityviai įvertinti tokį apsisprendimą. Suprantama, tai galėjo būti padaryta ir anksčiau. Prieš dvi savaites ar bent savaitę, kai Prezidentė apsisprendė netenkinti mano teikimo jį atleisti. Tas sugaištas laikas tik sukėlė daugiau emocijų. Tačiau vis tiek toks sprendimas turėjo būti padarytas. Sprendimą lėmė ne tik klaidingas ministro elgesys FNTT pareigūnų atžvilgiu, bet ir jo elgesys pačioje Vyriausybėje, kuris žeidė visos Vyriausybės veiklos integralumą. Toks sprendimas leidžia koalicijoje tartis dėl galimybių toliau dirbti. Mes pasiruošę vardan svarbiausių tikslų konstruktyviai (valstybės politinių institucijų stabilumo, svarbiausių energetikos projektų įgyvendinimo) ieškoti tinkamo sutarimo ir efektyvaus veikimo būdų. Kalbant apie FNNT, noriu pasakyti, kad praeitą savaitę Prezidiume buvo labai aiškiai išdėstytos mūsų nuostatos, kurių mes nuosekliai ir laikomės. Tos nuostatos remiasi keliais principiniais dalykais. Visų pirma, FNTT turi būti vykdoma pakankamai greita pertvarka, kuri padėtų išspręsti sistemines FNTT veiklos problemas, sukeltas ministro sprendimais nepamatuotai atleisti du vadovus. Siūloma pertvarkyti taip, kad FNTT vadovybės skyrimas priklausytų ne nuo vieno ministro, o nuo visos Vyriausybės. Kaip jau sakėme savo Prezidiumo posėdyje prieš savaitę, FNTT pertvarka turi būti realizuojama taip, kad iš karto po reikalingo įstatymo ir kitų teisės aktų priėmimo būtų skiriami pertvarkytos FNTT vadovai. Skiriant pertvarkytos FNTT vadovus atsiveria durys spręsti teisingumo buvusių FNTT vadovų atžvilgiu atstatymo klausimą. Kaip jau sakiau vakar po susitikimo su Prezidente, Vitalijaus Gailiaus ir jo kolegos moralinio ir profesinio statuso atstatymo klausimus atitinkamomis priemonėmis esame pasiruošę spręsti artimiausiu metu.
Premjere, dėl pertvarkos – kritikuojama, kad ji gali užtrukti labai ilgai, nes Prezidento institucija ir liberalcentristai, akivaizdu, nenori, kad jie grįžtų. Prezidentės patarėjai kalba, kad pertvarka truks gal metus. Iš kitos pusės – liberalų sąjūdis, matyt žvalgydamasis į Prezidentūrą, kalba, kad reiktų palaukti, neskubėti, diskutuoti. FNTT pertvarkai reikia Seimo, nes jinai įsteigta įstatymu – vadinasi reikia Seimo, Prezidentės parašo. Prezidentė gali vetuoti. Reikia iš naujo balsuoti Seime… ir tai gali užtrukti gana ilgai ir įstrigti.
Vakar Vyriausybės pasitarime sutarėm, kad konsultuosimės su Seimu – Seimo Nacionalinio saugumo, Teisės ir teisingumo komitetais – kad būtų ieškoma sutarimo, kokia pertvarka gali sulaukti didžiausios Seimo narių paramos. Aš tikiu, kad tokia parama tikrai bus surasta ir pertvarkai reikalingi įstatymų projektai bus greitai priimti. Čia aš matau ne tik neteisingai atleistų pareigūnų klausimą, bet taip pat ir svarbą išspręsti FNTT sistemines problemas, kad tokia institucija galėtų efektyviai dirbti. Nuo pat darbo šioje Vyriausybėje pradžios mums rūpėjo, kad tokios institucijos galėtų dirbti efektyviai, kad jų vadovybės dirbtų profesionaliai, nesibaimintų, kad už gerus rezultatus bus baudžiamos. Dabartinė situacija mūsų netenkina, todėl vienaip ar kitaip – pertvarka turi būti greitai realizuota, kad FNTT galėtų dirbti tuos darbus, kuriuos, kaip rodo praėjusių metų patirtis, tikrai mokėjo tinkamai ir efektyviai daryti.
Premjere, ar tolimesnis darbas su Liberalų centro sąjungos frakcija Seime yra įmanomas? Ypač po to, kai jie savo partijos taryboje padarė daug šmeižikiškų pareiškimų Seimo pirmininkės I. Degutienės atžvilgiu ir toliau tęsia tą liniją, reikalaudami atsakyti Seimo tribūnoje į žinomai melagingus klausimus?
Vakar sakiau, kad tokie melagingi, šmeižikiški išpuoliai yra visiškai netoleruotini. Ministro atsistatydinimas atveria kelius tartis, kaip būtų galima toliau dirbti koalicijoje. Šioje situacijoje viena iš labai aiškių sąlygų yra koalicijos partnerių aiškus įsipareigojimas laikytis bendražmogiškų taisyklių, kurios yra nesuderinamos su šmeižtais, netiesomis, vieno iš valstybės vadovų puolimu.
Vakar gelbėdamas Vyriausybę kultūros ministras A. Gelūnas nepakluso, kaip jis teigia, ultimatyviems reikalavimams iš Liberalų centro sąjungos lyderių A. Čapliko ir A.Valinsko atsistatydinti. Tai buvo bandymas atitraukti keturis ministrus, kad Vyriausybė nebetektų įgaliojimų. Jis pareiškė svarstysiantis galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje. Tuo metu tokia galimybė atrodė reali. Šiandien Liberalų sąjūdis svarsto, kad galbūt jis pereitų į jų partiją. Kokia A.Gelūno situacija dabar?
Aš nematau jokios probleminės situacijos. Vertinu A. Gelūną kaip aukšto lygio profesionalą, gebėjusį ministro pareigose pelnyti plačios kultūrinės bendruomenės pagarbą. Ministro profesionalumas yra tai, ką aš, būdamas Ministru Pirmininku, vertinu. O kokį partijos bilietą jis turi ar neturi – tikrai nėra pats svarbiausias dalykas. Aš raginčiau visus koalicijos partnerius, tame tarpe ir liberalcentristus, suvokti bendrą visų mūsų atsakomybę už Vyriausybės, kaip vienos svarbiausių valstybės institucijų, darbo stabilumą. Energija prieš rinkimus gali būti išlieta kur nors kitur.
Ar bus žiūrima į naujojo kandidato į Vidaus reikalų ministrus reputaciją? Apie ministrą R. Palaitį spaudoje buvo atskleista daug tokių įvairių nesimpatiškų dalykų – dokumentų klastojimas, galimi ryšiai su kriminalu, Seimo Antikorupcijos komisija kalba apie jo spaudimą teisėsaugai partijos rėmėjų bylose. Ar Vidaus reikalų ministro ir ministrų reputacijos svarbu?
Taip, tai bus svarbu. Manau, kad iš šios skausmingos istorijos visi turime pasimokyti. Reputacija, profesionalumas, gebėjimas būti nepriklausomam nuo įvairių interesų grupių – tai yra būtinos sąlygos, kurios leistų vidaus reikalų sistemą grąžinti į konstruktyvią ir veiksmingą būseną.
Kas laikinai eis vidaus reikalų ministro pareigas?
Kol kas to nesvarsčiau, nes dar neturiu ministro pareiškimo.
Ir paskutinis klausimas. Premjere, Jūs vis akcentuojat energetinius projektus. Čia net buvo iškilus diskusija visuomenėje: ar dėl ekonominių projektų verta aukoti teisingumą, žodžiu, dvi pagrindinės temos dabar. O energetiniai projektai – kada Jūs juos teiksite Seimui, nes net diskutuojant dėl mažumos Vyriausybės daug įvairių Seimo narių ir partijų reiškė galimybę remti Jūsų projektus ir Jūsų Vyriausybę. Kada bus tie projektai pateikti ir kokias Jūs matot Seime galimybes?
Aš džiaugiuosi, kad tiek daug paramos iš anksto yra išsakoma tokiems svarbiems projektams. Suskystintų dujų terminalo įstatymas, kuris apibrėš, kaip ir kokiam ekonominiam režime veiks terminalas, kurio statyba vyksta intensyviai, pasieks Seimą turbūt balandžio pradžioje. Dabar su Europos Komisija baigiamos derinti jo veiklos ekonominės nuostatos. Visagino atominės elektrinės reikaluose taip pat sparčiai judama į priekį. Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis bus pasirašyta koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju, kuri vėliau pasieks ir Seimą. Dabar ant mano stalo guli spalvoti grafikai, rodantys ekonominę Visagino atominės elektrinės veiklos perspektyvą po to, kai ji bus pastatyta. Iš šių grafikų labai aiškiai matyti, kad projektas ekonomiškai tikrai apsimoka, yra naudingas. Elektros energija pagaminta atominėje elektrinėje tikrai bus konkurencinga ir duos daug naudos ir vartotojams, ir valstybei.
Ačiū už pokalbį.
Būtent, meno, nes tokiose sudėtingose situacijose pasiekti optimaliai ir maksimaliai pozityvų susitarimą – nėra lengva užduotis. Ir dar. Paskaitykite gerbiami aktyvistai įstatymus ir teisines normas. Susipažinkite kaip pasikeitė situacija, kai V.Gailius ir V.Giržadas padavė savo pareiškimus į teismą su moralinių kompensacijų reikalavimais. Toks teismas dabar jau turi įvykti net ir tuo atveju, jei pertvarkius FNTT jie vėl taptų jos vadovais. Nežiūrint net ir teisminio proceso pradžios, premjeras, kiek suprantu, visai nesiruošia nusisukti nuo tų pareigūnų, kurie Seimo AK ir ne tik jos buvo pripažinti “ne prie ko” dėl ” Snoro” informacijos nutekinimo. Tai akcentavo ir partijos pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė TV laidoje.
Visa tai, ką sako apie šiuos FNTT pareigūnus N.Puteikis yra prasminga ir tai nebus pamiršta, kol teisingumas nenugalės. Na, o A.Stancikienės grubios frazės tikrai netinka politikei. Netgi R.Ozolas tokių sau neleido, nors meile A.Kubiliui jis niekada nešvytėjo. Jo žodžiai kur kas geriau subalansuoti šioje situacijoje ir tai tenka pripažinti.
Tie TS LKD suformuluoti keturių punktų aiškūs programiniai siūlymai, kuriuos LiCS kažkodėl vadina ultimatumais, niekur nedingo. Jie jau pradedami įgyvendinti. Verta ir prezidentei suvokti, kad kuo ilgiau tęsis V.Gailiaus ir V.Giržado teismo procesas, tuo didesnes sumas jiems gali tekti išmokėti už tą laiką, kai jie buvo išmesti į gatvę. Jei teismas neturės kitų duomenų, o tik labai abejotinus ir skirtingus poligrafo duomenis, tai šansų, kad teisybė bus teisme atstatyta yra tikrai nemažai, net ir esant spaudžiamui teismui iš šalies. Tad būtų visai parsminga, jei šie kompetentingi pareigūnai turėtų galimybę darbuotis ir toliau mūsų teisėsaugoje daug nedelsiant. Tai gali įvykti įvairių reorganizacijų pasekmėje bei esant konkursams. Manau, kad potencialių konkurentų net į aukštas pareigas juose kažin ar atsirastų..
R.Palaitis aiškina, kad jis naujo FNTT vadovo paskyrimo dar neatliko, o tik pavedė Jusevičiui laikinai eiti tas pareigas.Taigi, ir R.Palaičio ankstesnių įsakymų atšaukimui teisinių kliūčių gali nekilti.
Kompromisą galima įžvelgti nebent tame, Kad TS LKD ir LS sutinka toliau kalbėtis su LiCS dėl tolimesnio darbo po tokių “chuliganiškų prisicirkinimų”. Tai elgtis netgi padoru ir racionalu dėl valstybės bei visuomenės svarbių interesų energetinės šalies nepriklausomybės sprendimuose.
Tad SUMMA SUMMARUM, šį kartą antikorupcinės jėgos pasiekė nemažą pergalę, kad ir kaip to nenorėtų pripažinti visokie oponentai. Jos atgarsis, mano nuomone, turėtų pasiekti ir Seimo rinkimus rudenį, nes gerokai pasimokėme FNTT skandalo metu.
KAS UŽSAKO AR INSPIRUOJA TOKIUS NETIKSLIUS AR NET GRUBIUS RAŠINIŲ PAVADINIMUS:?
“DELFI”: Po koalicijos gelbėjimo partiečiai užsipuolė A.Kibilių”
“ALFA:”
“Su premjero portfeliu, bet be skydo ir garbės”
“Premjerui, matyt, patinka, kai į jį šluostosi kojas, mano bendrapartiečiai”
“Kubilius neišlaikė moralės testo – valdžios lovys svarbiau nei atleisti FNTT vadovai”
PASIAIŠKINKIME:
A.Valinskas yra vienas iš LiCS partijos vadovų. Minimi N.Puteikis ir A.Stancikienė yra tik du Seimo nariai iš didžiulės frakcijos. Beje, už savo grubius išsišokimus prieš kitus TS LKD frakcijos narius, jau nukentėję.
Premjerui A.Kubiliui nereikia ne “skydo”, nei “stogo”. Jis vienos iš LR valdžios – Vyriausybės vadovų. Ir su tuo tenka skaitytis net ir prezidentei D.Grybauskaitei, nors jų nuomonės, vertinant R.Palaičio veiksmus, pačios prezidentės teigimu, visiškai išsiskyrė.
Apie kokį sukurtą kompromisą pas prezidentę kalbama? Tai tik pačios prezidentės panaudotas terminas, bet nemanau kad jis tikslus. Nors N.Pumprickaitės LTV laidoje fone buvo didelėmis raidėmis buvo sudėliotas lozungas “KOMPROMISAS PAS PREZIDENTĘ”, bet kame realiaitas kompromisas buvo?
Žinoma, mes galime į nieką nesigilinti, užmerkti akis ir užsikišti ausis, atjungti savo mąstymą ir nueiti ramūs miegoti. Atseit, “turime kompromisą.” Prezidentė, aišku, labai nori būti konflikto taikintoja. Būkime bent jau dėl šio siekio supratingi. Pati prezidentė, netenkindama premjero teikimo sukėlė visuomenėje klausimų audrą, o dabar, atseit, ji taikos teisėja? Gal paprasčiausiai šalies vadovė pabandė išsaugoti bent jau tuos likučius, kurie liko jos dangiškam įvaizdžiui katastrofiškai keičiantis? Jei buvo manoma, kad premjerą galima suriesti į ožio ragą, o jis vėl tylės “dėl šventos ramybės”, tai taip neatsitiko, nes šį kartą buvo aiškiai peržengta moralumo riba. Tad jokio kompromiso nei premjeras A.Kubilius, nei TS LKD su LS negalėjo R.Palaičiui ir A.Čaplikui pasiūlyti.
Žinoma, galėjo daugumos koalicija tapti mažumos koalicija, ar, net keturiems ministrams pasitraukus, ši A.Kubiliaus Vyriausybė savo teises priverstinai susispenduoti. Gal ministras A.Gelūnas gerai dar net nesuprato savo aiškios pozicijos vertės, kuri, kaip sakoma, kai kam sumaišė kortas. Tačiau net ir toks variantas pernelyg premjero nebūtų labai išgąsdinęs, nes trauktis už moralės nubrėžtų ribų jis ne tik nenorėjo, bet ir politiškai negalėjo. Bendrapartiečiai būtų to tikrai nesupratę. Jei dabar pernelyg įsiaudrinę N.Puteikis ar A.Stancikienė bando įspirti premjerui ar net nusivalyti į jį kojas, tai geriau tegul nebando taip iššaukiančiai elgtis. Reikia pagaliau ir šitiems Seimo AK nariams sugebėti atskirti kur yra produktyvus ir prasmingas darbas, dirbant komisijos posėdžiuose ir kur tik “pašūkalojimai ant bačkos” norint papildomai atkreipti į save dėmesį. Būna Seimo TS KDP frakcijos susirinkimai, tai ten ir liekite savo aistras, gerbiamieji. Jei atvirai, tai galiu pasakyti tiesiai: Jums, politikos naujokams dar daug reikia mokytis diplomatijos ir kompromisų MENO.
Kai tik bus atkurtas teisingumas, bus atstatytos ir V.Gailiaus ir V.Giržado teisės. Tuo nereikėtų abejoti. Kliūčių ir visokių prigalvotų pinklių jiems sugrįžti į buvusias pareigas jau dabar yra ir dar bus. PASIAIŠKINKIME:
Atšaukti ministro R.Palaičio dviejų įsakymų, susijusių su FNTT pareigūnais kol kas nesiėmė Vyriausybė. Gali būti, kad tokia nutartis po šiokios tokios kabineto pertvarkos bus priimta. Sustabdyti atšaukimo veikimą nedelsiant gali tik prezidentė D.Grybauskaitė, jei ji nedelsiant kreipsis į Konastitucinį teismą išaiškinimo. Nors, panaudojant jos pačios terminologiją – “kas čia neaišku, jei viskas aišku”. Kitu atveju, atstatytų vadovų teisės galiotų bent jau iki Seimo rinkimų. Jei jų metu laimėtų neokomunistinės jėgos, tai manau, kad dar ne tokių, korupcija dvelkiančių ir ją dangstančių “proveržių” sulauktume.
Kita jau apsireiškusi kliūtis gali tapti VSD pozicija. Departamento vadovas Grina jau dabar aiškina, kad nežiūrint ministro įsakymų atšaukimo, abiems išmestiems FNTT vadovams teisė dirbti su slapta informacija vėl turi būti svarstoma iš naujo. STOP. Tame Grinos pareiškime nesimato jokios logikos. Juk pareigūnams tokios teisės tik atstatomos, kaip nepagristai atimtos, o ne pirmąkart suteikiamos. Jei ministras turi teisę priimti nutartį, tai ministras turi teisę ir ją panaikinti. Arba tai gali padaryti aukštesnė institucija – Vyriausybė pagal galiojantį įstatymą. Manau, kad VSD vadovas tokiu savo pareiškimu bando nurotyti, kad ir VSD buvo “prie to paties” bei nori “prie to” ir likti.
Galima neabejoti, kad opozicijos ir jiems artimos tapusios LiCS partijos politikai ir jų aplinka vieningai įtikinės, kad pirmiausia būtina sulaukti teismo sprendimo dėl FNTT pareigūnų skundo. O kiek tai tęsis? Kas gali pasakyti? Mūsų teisėsauga jau įrodė, kad net nesudėtingos bylos kartais būna svarstomos teismuose metų metais, kol priimamas galutinis sprendimas. Tokių ištemptų laikotarpių metu kartai neaiškiai žūsta susiję su byla asmenys ir prisikrauna papildomų neesminių bylų bylelių krūvos. Kiek valstybei milijonų litų tokie procesai kainuoja? Kas už tokią makalynę ir nuostolius privalo konkrečiai atsakyti? Kas gali patikinti, kad šį kartą bus ne taip?
Tuo pat metu vykstantis teisminis nagrinėjimas šiek tiek apriboja politikų paramą. Tie, kurie elgtųsi labai aktyviai, galėtų būti apkaltinti neleistinu spaudimu teismui. To labiau, kad teisme bus svarstoma ir apie solidžią moralinę kompensaciją.
Prieš korupciją ir už pertvarką net ir tokia margoka valdančioji koalicija kovojo beveik visą savo kadencijos laiką. Nesutarimų šioje kovoje būta. Kas be ko. Manau, kad tokių nesutarimų didžiausiu iniciatoriumi buvo ir yra koalicijos partneriai LiCS partija. Kaip ir šį kartą. Šis atvejis, kai buvo kovojama už teisingumą, būtent ir parodė, kad būtent ministras R.Palaitis buvo silpniausia Vyriausybės kabineto grandis. Ją teks keisti. Nors ne ką geriau pasirodė ir Seimo narys A.Čaplikas, susijungusios LiCS vedlys. Tačiau jis jau nėra vykdomojoje valdžioje ir daug pakenkti Vyriausybės darbui nebegali.
Jei ne ministro A.Gelūno laiku pareikštos moralinės nuostatos, tai gal jokių, taip vadinamų, “kompromisų” prezidentūroje net nebūtų. A.Gelūnas deleguotas TPP, jis nebuvo nei šios, nei LiCS partijos narys, tad jam partinės nuobaudos negresia:) Ta proga galime prisiminti, kas liko iš didžiulės TPP Seimo frakcijos? Po visokių skilinėjimų ir perbėginėjimų dabar net jos vardo nebeliko. Manau, kad A.Gelūnas jau šiandien dviem galvom praaugęs tokį, buvusį partijos vedlį A.Valinską. Kai A.Gelūnas pradėjo reikštis kaip kultūros ministras, galima buvo pagalvoti, kad jis jau daug metų politiko duoną valgęs. O Arūnas taip ir liko arogantišku politikieriumi, nors su savo neeiliniais gabumais galėjo tapti tikru, naudingu šaliai politiku.
Jei opozicija ir koks vienas kitas politikas iš “Permainų koalicijos” po tokios premjero pergalės, bando ją suniekinti ar viską apversti aukštyn kojomis, tai kuo čia stebėtis? Visados panašius bandymus matėm.
Premjeras A.Kubilius savo poste turėjo skirti daug laiko ir jėgų, kad apraminti įvairias aistras. Kitaip, ši, tokia marga Vyriausybė jau seniai būtų subyrėjusi visokių “laučių”, “bielinių”, “mazūronių” ar “kūrių” džiaugsmui. Ne konservatoriai šį FNTT skandalą sukėlė, o kad jie jau pasiekė dalinę pergalę , tai ir drambliukui būtų aišku.