Atėjus pavasariui moterys ir vyrai, norėdami atrodyti gražesni bei sveikesni, plūsteli į soliariumus, nors medikai jų žalą lygina su tabako ar alkoholio vartojimo ar net nuodingojo asbesto poveikiu.
Nuo melanomos kasmet pasaulyje miršta 66 tūkst. žmonių, o vien Lietuvoje ši mirtina liga kiekvienais metais diagnozuojama maždaug dviem šimtams žmonių. Medikų teigimu, bent 40 proc. šios ligos atvejų būtų išvengta, jei žmonės nesikepintų saulėje ir nesilankytų soliariumuose.
Šie – itin pavojingi, mat net ir tuose soliariumuose, kuriuose naudojamos mažiausio galingumo lempos, veiksmingoji energinė apšvieta atitinka tropikų regionų saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės lygį, o įprastame soliariume skleidžiama spinduliuotė yra maždaug penkis kartus stipresnė, nei kaitrią lietuviškos vasaros dieną deginantis paplūdimyje.
Medikai perspėja, kad soliariumai ypač pavojingi būtent vasarą, kai oda ir taip gauna nemažai saulės spindulių, o soliariume tiesiog patiria šoką. Be to, dirbtinės saulės vonias pamėgę žmonės dažniausiai nepaiso savo odos tipo ir norėdami greitesnio efekto gerokai, kartais net tris kartus, viršija rekomenduojamą deginimosi laiką. Pavyzdžiui, nors pirmojo odos tipo (šviesiaplaukiai, mėlynakiai) žmonės soliariume neturėtų užsibūti ilgiau nei tris minutes, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Aušra Matevičienė prisimena pernai gautą skundą, kai viename Vilniaus soliariumų dirbanti konsultantė tokio tipo odą turinčios klientės trims minutėms į soliariumą net neįleido: darbuotoja aiškino, esą programa nustatyta taip, kad mažiausias laikas yra penkios minutės.
Beje, prie turinčiųjų pirmojo tipo odą priskiriami žmonės Australijoje į soliariumus apskritai neįleidžiami – jiems mėgautis dirbtine saule draudžia įstatymas. Na, o įvairios medikų asociacijos dalinį arba visišką draudimą naudotis soliariumais jau ne vienus metus siekia perkelti ir į Europos Sąjungos teisės aktus. Jų pagrindinis argumentas – net ir minimalus naudojimasis soliariumu, laikantis visų instrukcijų, tikimybę susirgti odos vėžiu padidina kelis kartus.
Viršija leistiną spinduliuotę
Dar blogiau tai, kad neretai soliariumuose skleidžiama apšvita viršija leistinas normas, kartais – net iki penkių kartų. Nemažai tokių atvejų daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių užfiksuota 2010 m., kai, 2009-aisiais Lietuvoje įsigaliojus naujoms higienos normoms, pirmą kartą imtasi tikrinti soliariumų skleidžiamą apšvitą. Pasak A.Matevičienės, 2010-aisiais padėtis šiuo atžvilgiu iš tiesų buvo kritinė. Pavyzdžiui, tarp Vilniuje ir Vilniaus rajone patikrintų soliariumų neatsirado nė vieno, atitinkančio apšvitos normą. Tačiau net ir nuolat tikrinami 40 proc. soliariumų nesusitvarkė ir pernai.
Gera žinia ta, kad nuo soliariumų atprato paaugliai. Nuo 2009-ųjų asmenims iki 18 metų naudotis soliariumais neturi būti leidžiama ir, pasak A.Matevičienės, padėtis šioje srityje tikrai taisosi. „Tikrinant nepasitaikė nė vieno atvejo, kad į soliariumą užsuktų nepilnametis. O juk anksčiau, kol draudimo nebuvo, netoli mokyklų esančiuose soliariumuose stoviniuodavo minios paauglių“, – padėties gerėjimu džiaugiasi specialistė.
Vis dėlto soliariumai Lietuvoje tebėra labai populiarūs. Vien Vilniuje jų yra 59, o visoje Lietuvoje suskaičiuojama beveik tūkstantis soliariumų. Be to, pasak Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės Matildos Bylaitės, pastaraisiais metais atliktos apklausos rodo, kad Lietuvoje soliariumais naudojasi labai daug – apie 15 proc. gyventojų.
Medikai ypač kritiškai vertina naudojimosi soliariumais motyvus. Mat pavojingieji UV spinduliai neturėtų būti naudojami grožio tikslams, o jei esama odos ligų, kurioms gydyti tinka UV spindulių terapija, tai turėtų būti atliekama gydymo įstaigoje. Pasak specialistų, soliariumas netinkamas net ir norintiems niūrią žiemą pasilepinti šviesa bei šiluma, mat ir ši paslauga – gydymas intensyviu šviesos srautu – atliekama, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto klinikoje, kur šviesos terapijos kambariais galima naudotis spalio–balandžio mėnesiais.
Beje, medikai paneigia ir dar vieną plačiai paplitusį mitą, kad apsilankyti soliariume sveika prieš vykstant į šiltuosius kraštus – neva oda parengiama būsimoms saulės vonioms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, soliariume įgytas įdegis apsaugo odą nuo nudegimų saulėje tik kaip labai lengvi apsauginiai kremai nuo saulės, turintys saulės apsaugos faktorių SPF 2–3, taigi iš esmės tokia apsauga yra niekinė.