Lygiai po trijų mėnesių Londone bus oficialiai atidarytas olimpinis kaimelis, o po 102 dienų uždegta jubiliejinių XXX vasaros olimpinių žaidynių ugnis.

Bet su Lietuvos olimpinės misijos Londono olimpiadoje vadovu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentu prof. habil. dr. Algirdu Raslanu kalbamės ne tik apie Lietuvos olimpinius lūkesčius, bet ir apie sporto piktžaizdes, kurios, deja, paženklino ir lietuvius sportininkus.
Tačiau pirmiausia – kas pagal naujausius rezultatus iš mūsų olimpiečių gali pretenduoti į medalius?

A.R.: Prognozuoti sporto rezultatus – pavojingas dalykas, nes konkurencija milžiniška ir tik didėja, o skirtumai tarp sportininkų rezultatų vis glaustesni. Londone mūsų sportininkų laukia milžiniška konkurencija, tad du trys medaliai būtų didelis pasiekimas. Turime stiprų kanojininką Jevgenijų Šukliną, puikiai vertiname dviratininkės Simonos Krupeckaitės laimėjimus, manome, kad aukštą vietą turėtų užimti šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė, atgauna pozicijas buriuotoja Gintarė Scheidt, puikius rezultatus parodė boksininkas Egidijus Kavaliauskas, įnirtingai rengiasi olimpinėms žaidynėms irkluotojas Mindaugas Griškonis, lengvaatlečiai disko metikas Virgilijus Alekna, Austra Skujytė. Reikia tikėtis, Londone varžysis ir sieks aukšto rezultato mūsų krepšininkai.
VEIDAS: Lietuvos vasaros olimpinių žaidynių delegacijos svyruodavo nuo 46 iki 71 sportininko, o kiek bus šįsyk? Kokia Jūsų pozicija: jei sportininkas įvykdė olimpinį normatyvą, bet neturi šansų kovoti dėl aukštų vietų, ar verta jį vežtis tik dėl olimpinio apšilimo?
A.R.: Pasaulyje aukščiausių sportinių rezultatų siekia 30–50 tūkst. sportininkų, o olimpinėse žaidynėse startuoja apie 10,5 tūkst. geriausiųjų. Kiekviena iš 28-ių sporto šakų turi savo kvotą, ir į ją patekti – didelė garbė. Tie, kurie įvykdė olimpinį normatyvą, nusipelno pagarbos ir bilieto į olimpiadą. Turime suprasti, kad Lietuva nėra niekuo išskirtinė nei savo genetiniais pradais, nei sąlygomis, sudarytomis sportininkams, ar jų skatinimo sistema, tad patekimas į olimpines žaidynes – pats aukščiausias sportininko rezultatas. Tačiau kovoti dėl medalių gali tik patys talentingiausi. Trijų milijonų valstybėje surasti du tris tokius sportininkus – didelis uždavinys. Man gaila, kad Lietuvoje vertinami tik medaliai.
Londono olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui Lietuva išsiuntė 135 sportininkų sąrašą. Gegužės 2 d. bus priešpaskutinis sportininkų vertinimas, pradėsime braukyti sąrašus. Tikimės, kad apie 60 sportininkų, skaičiuojant su krepšinio rinktine, bus įvykdę olimpinius normatyvus ir vyks į Londoną.
VEIDAS: Gaila, kad krepšininkams negalės padėti namų sienos – varžytuvėse dėl teisės surengti atrankos turnyrą pralaimėjome Venesuelai. Ar čia neįžvelgiate kokios „sąmokslo teorijos“?
A.R.: Matau ją akivaizdžiai, tačiau suprantu ir pasiteisinimą. Deja, tenka konstatuoti, kad kiekvienos sporto šakos tarptautinė federacija daro didelį biznį, ir juo toliau, tuo labiau sąlygas diktuoja pinigai. Materialinis suinteresuotumas galbūt pamynė ir Lietuvos galimybes surengti atrankos turnyą, kurį, esu tikras, Lietuva būtų surengusi puikiai. O FIBA savo sprendimą gali pateisinti krepšinio plėtotės reikme Pietų Amerikos žemyne.
VEIDAS: Ar penkiakovininkė Donata Rimšaitė dar turi nors mažą šansą kovoti Londone kaip Rusijos atstovė?
A.R.: D.Rimšaitė pasirinko savo gyvenimo kelią. Lietuvos žmonės negali jai trukdyti ir netrukdo sportuoti, atstovauti Rusijai varžybose, tačiau ne olimpinėse. Lietuva laikosi Tarptautinės olimpinės chartijos ir padarė tai, ką pagal ją privalėjo padaryti. Kai kurie Rusijos sportininkai, organizacijos ar tam tikri veikėjai norėjo primesti savo valią, bet Lietuva garbingai apgynė Olimpinės chartijos principus. Priimtas sprendimas teisėtas ir teisingas. Jis nėra nukreiptas prieš sportininkę – tai tik sporto teisės reikalas.
Ar gali ji dar patekti į šią olimpiadą? Pagal tarptautinę teisę visi klausimai išspręsti. O paskutinis terminas deklaruoti sportininką į šias olimpines žaidynes yra liepos 9 d.
VEIDAS: Ar galite garantuoti, kad dėl D.Rimšaitės nebuvo kokių derybų ar slaptų susitarimų, kaip girdėti kaltinimų iš Rusijos pusės?
A.R.: Jokių susitarimų ar derybų nei yra, nei buvo. Esu girdėjęs, kad tam tikri fiziniai asmenys dalyvavo šioje veikloje, bet tai nesusiję nei su LTOK, nei su Lietuvos sporto vadovais.
VEIDAS: Ar sutinkate su vertinimu, kad D.Rimšaitės poelgį galima pateisinti, nes Lietuva nemyli savo sportininkų? Antra vertus, ar sporte dar egzistuoja tokia sąvoka, kaip patriotizmas?
A.R.: Patriotizmo yra. Sportininkams didelė garbė ir pasididžiavimas atstovauti savo tautai, savo valstybei, nešti jos vėliavą. Laimėję medalį visi nori apsisiausti vėliava, sportininkams ištrykšta ašara, kai pakyla jų valstybės vėliava, grojamas himnas.
Ir kategoriškai noriu paneigti, kad D.Rimšaitei buvo sudarytos prastos sąlygos. Ji tarp Lietuvos sportininkų jas turėjo geriausias ir gavo didžiausius pinigus. Antra vertus, kiekvienas sportininkas siekia savo geriausio rezultato, ir durys atviros. Vis dėlto nė vienas aukštų rezultatų pasiekęs Lietuvos sportininkas, net tie, kurie sudarę mišrias santuokas, neišdavė tėvynės, nors turėjo ne vieną galimybę ją palikti. Manau, palikti tėvynę nėra pats garbingiausias poelgis.
VEIDAS: Tačiau šioje globalizacijos eroje ir sporte vis labiau trinamos valstybių sienos. Artėja žiemos olimpinės – ar mūsų šokių ant ledo pora Deividas Stagniūnas su nauja partnere JAV piliete Isabella Tobias vėl liks už borto?
A.R.: Kiekviena valstybė žiūri labai paprastai: jei sportininkas yra tarp geriausiųjų, valstybės interesas – jį išlaikyti. Amerikietė, atstovaujanti Lietuvai ledo šokiuose, JAV nėra pati geriausia, tad JAV jokių kliūčių jai nedaro. Šiuo atveju interesą turi Lietuva. Bet pilietybės klausimus sprendžia valstybės vadovas, o ne sporto atstovai.
VEIDAS: Dėl dopingo skandalo olimpiados Londone užribyje liko geriausia mūsų maratonininkė Živilė Balčiūnaitė. Vieša paslaptis, kad dopingo preparatus vartoja daug sportininkų, tik antidopingo kontrolė ne visus sugeba susekti. Ar dar apskritai egzistuoja švarus sportas?
A.R.: Londone dopingo kontrolė bus ypač griežta: bus patikrinta pusė olimpiečių, o iki žaidynių beveik visi pretendentai bus patikrinti kelis kartus. Beje, Didžiosios Britanijos olimpinis komitetas siūlo dėl dopingo diskvalifikuoti net ne dvejiem, o ketveriems metams ir neleisti dalyvauti artimiausiose olimpinėse žaidynėse. Yra siūlymų diskvalifikuoti net iki gyvos galvos, bet, manau, jie neturės palaikymo, nes prasižengęs žmogus turi turėti galimybę pasitaisyti.
Tačiau akivaizdu: jei nebus kovojama su dopingu ir sportininkų pirkimu, kuris dabar vyksta, kai turtingos valstybės perka kitų šalių sportininkus, sportą ištiks krachas. Sporto organizacijos ir valstybės nori dar labiau apriboti dopingo vartojimą, nes yra didelių įtarimų, kad tam tikros valstybės ar tam tikri sportininkai vykdo negarbingą žaidimą galbūt vartodami tam tikrus preparatus, nes pagal sporto mokslo dėsnius per trumpą laiką padidinti sporto rezultatų tiek, kiek tai padaro kai kurie sportininkai, neįmanoma. Tik jei pasaulio sporto organizacijos susitars ir laikysis Tarptautinės olimpinės chartijos, galime tikėtis turėti lygesnes sąlygas su kitais sportininkais.
Lietuva – už švarų ir moralų sportą, už idėjas, su kuriomis 1896 m. buvo grąžintos olimpinės žaidynės. Toks pagrindas yra sporto variklis, o jei jį iškraipome, pereidami tik į komercinį pagrindą, į dopingo vartojimą, į sportininkų pirkimą, – sportui tai pabaiga. Sportas išsigimsta, jis visiškai komercializuojasi, o dideli pinigai veda prie siekio būti geresniam bet kokiomis įmanomomis priemonėmis, nesiskaitant nei su savo sveikata, nei su ateities gerove, nei su galimybe turėti palikuonių.
VEIDAS: Jei tęstume pinigų temą, bet jau kitu aspektu, – ar nesutrikdė pasirengimo olimpinėms žaidynėms tai, kad LTOK kelerius metus olimpinėms žaidynėms Londone kauptos lėšos, daugiau kaip 7 mln. Lt, buvo laikomos „Snore“? Ar pavyko jas atgauti? Beje, kiek kainuos pasirengimas ir dalyvavimas Londono olimpiadoje?
A.R.: Nesu atsakingas už finansus, negaliu komentuoti klausimo dėl „Snoro“, bet trukdžių rengiantis Londonui nepajutome. Valstybė šįsyk atkreipė dėmesį į sportininkų pasirengimą: Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) skyrė papildomą 1 mln. Lt sportininkų pasirengimui, dar 800 tūkst. Lt – sporto inventoriui. Sportininkų pasirengimui lėšas per pusę skyrė LTOK, kuris gyvena iš rėmėjų pinigų bei olimpinės loterijos, ir KKSD, be to, prisideda sporto šakų federacijos, savivaldybės. Rudenį pateiksime ataskaitas, kiek kainavo visas olimpinis ciklas. Šiemet sportininkų pasirengimui reikės apie 5 mln. Lt, o sportininkų kelionei į Londoną – dar 3,5 mln. Lt.
VEIDAS: LTOK Jums patikėtas didelio meistriškumo sportininkų rengimas, tai kartu su sporto vadyba, sporto ekonomika yra ir Jūsų mokslinių tyrimų kryptys. Kiek Lietuvos realybė atitinka teorinį modelį?
A.R.: Lietuvos sportininkų rezultatai geresni, nei galėtų būti vertinant pagal turimas sporto plėtojimo sąlygas. Tai lemia labai stiprūs treneriai, savarankiškos atskirų sporto šakų federacijos, kurių atstovai įeina į tarptautinių federacijų komisijas, sukaupta didžiulė patirtis plėtojant centralizuotą sportininkų rengimo modelį. Labai svarbu, kad turime pakopinę sportininkų rengimo sistemą: apie 47 tūkst. vaikų ugdomi sporto mokyklose, kuriami sporto klubai.
Mūsų sportininkai gal nėra geriausiai pasaulyje aprūpinti, bet jie tikslingai siekia rezultato, atiduoda visas jėgas, nori savo mažą tautą iškelti aukščiau savo galimybių. Tarp 204 šalių Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuva buvo 56-a,  Europoje – dvidešimtuke, ES – aštunti, o tarp šalių, kurios turi iki 5 mln. gyventojų, – tarp geriausiųjų. Turime džiaugtis, kad yra saujelė didvyrių, kurie pasiekė tokį aukštą rezultatą mūsų valstybei.