Valiuta
Jau nuo praėjusių metų gruodžio JAV dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu pingantis euras – bloga žinia litą su europine valiuta susiejusiai Lietuvai. Dėl užsienio valiutų santykio kitimo pas mus brangsta viskas, nes visų pirma brangsta energijos ištekliai, kurių pagrindinė tiekėja mums yra “dolerinė” Rusija.
Naftos perdirbimo koncerno “Orlen Lietuva” atstovas Jacekas Komaras neturi kuo paguosti: savo produkcijos kainą lenkų valdoma gamykla nustato kasdien, remdamasi JAV dolerio ir euro santykiu. “Taigi, be brangstančios naftos žaliavos, degalų brangimą dar lemia ir valiutų kurso svyravimas”, – aiškina jis.
“Danske Bank” analitikė Violeta Klyvienė antrina, kad brangsta ir kiti iš Rusijos perkami energijos ištekliai, taip pat ir tie, kurie lemia šildymo kainą.
Be to, pingantis euras ir kartu litas – tai didesnė mėnesio įmoka tiems, kurie pasiėmę paskolas doleriais ar Šveicarijos frankais, tiesa, tokių žmonių Lietuvoje palyginti nedaug (JAV doleriais ir kitomis valiutomis Lietuvoje išduota 3,2 proc. visų paskolų).
Tačiau yra ir kelios geros žinios: dėl euro nuosmukio brangsta Kinijoje ir Indijoje pagamintos prekės, dėl to mažėja jų konkurencingumas Europoje, taigi ir Lietuvoje, gaminamos produkcijos atžvilgiu.
Aukso amžius dabar ir tiems, kurie daug parduoda Rusijoje. “Dabar mus pasiekia tik geros naujienos”, – džiaugiasi 30 proc. savo produkcijos į Rusiją eksportuojančios bendrovės “Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas. Dėl stiprėjančio dolerio didėja rusų perkamoji galia, tad kyla paklausa, o gautos užsienio valiutos vertė namuose didesnė.