Praėjusiais metais skirtingų šalių BVP pokyčiai svyravo nuo 6,9 proc. nuosmukio iki 7,6 proc. pliuso, atitinkamai su Graikija ir Estija skirtinguose šios skalės galuose.
Neabejotinos lyderės buvo Baltijos šalys, kurių ekonomika 2011 m. augo ne mažiau nei 5,5 proc. Europos Sąjungoje joms prilygo nebent Lenkijos ekonomika, augusi 4,3 proc. Šių metų prognozės taip pat šviesesnės: nors Europos šalių ekonomikos plėtra lėtės, Lietuva vis dar priskirtina prie ES augimo lyderių su prognozuojama 2 proc. plėtra.
Tačiau ar Baltijos šalys tikrai iš naujo tampa plėtros flagmanėmis Vidurio Rytų Europos (VRE) regione? Žinoma, tarp regiono šalių esama nemažai panašumų. Visų jų BVP augimas šiemet lėtės slegiamas euro zonos ekonominės būklės, o infliacija mažėja nepakankamai dėl pasaulinių degalų ir maisto produktų kainų lygio.
Esama ir pranašumų: daugelio VRE vyriausybių skolos kelia gerokai mažiau problemų nei euro zonos narių. Visais atvejais, išskyrus Vengriją, jos atitinka 60 proc. BVP Mastrichto kriterijų. Tačiau skirstydami pagal tai, kur šiuo metu yra VRE šalių ekonomika, palyginti su prieškriziniu piku, pamatysime kiek kitokį vaizdą, nei lygindami pagal pastarųjų metų BVP augimo spartą.
Jei lyginsime šiandienos BVP su piku prieš recesiją, Baltijos šalys tampa vienareikšmėmis VRE regiono antilyderėmis. Nepaisant įspūdingos pastarojo meto plėtros, jos šiuo metu funkcionuoja tik ties 85–90 proc. prieškrizinio BVP lygio. Ir atrodo, kad prireiks dar kelerių metų, kol jis bus pasivytas. Taigi, vien augimo tempas nėra pakankamas kriterijus pokrizinei būklei palyginti: augti nuo mažesnio lygmens visada paprasčiau.
Šiame kontekste norėtųsi išskirti kitas ES ekonomikos lyderes – Slovakiją ir Lenkiją. Ypač Lenkiją, kurios ekonomika 2009-aisiais vienintelė nesusitraukė, o 2011-aisiais buvo net 10 proc. aukščiau 2008-ųjų BVP lygmens. Ir, be visa ko, šiemet toliau augs sparčiausiai ES – apie 2,5 proc. Nuo 2009 m. ji ir vėl pralenkė Lietuvą pagal BVP vienam gyventojui. Lenkijoje nedarbo lygis siekia 9,7 proc., o Lietuvoje darbo neturi 15,4 proc. darbingų gyventojų. Žinoma, Lenkijai taip pat nepavyks atsiriboti nuo bendrų lėtėjimo tendencijų regione, tačiau imunitetas, atrodo, bus stipriausias. Lenkijos ekonomika yra viena uždaresnių VRE, tad bus mažiau pažeidžiama šiemet besilpstančio ūkio klimato euro zonoje.
Be to, laisvai plaukiojanti Lenkijos valiuta, kuri tebėra gerokai silpnesnė (apie 20 proc.) nei 2008 m., Lenkijai suteikė nemažai pranašumų ir padidino konkurencingumą. Santykinai nebloga ir Lenkijos vidaus paklausos būklė: privatus vartojimas veikia kaip atrama, o investicijas ir šiemet turėtų skatinti išlaidos infrastruktūrai.
Būdama atviresnė, Lietuvos ekonomika ilgainiui gali vėl pasivyti kaimynę, bet kol kas tai – tik perspektyva ir kliovimasis užsienio rinkų atsigavimu. Lenkija – ketvirta pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, nusileidžianti Rusijai, Vokietijai ir Latvijai. Atrodo, kad Lenkija ir toliau išlaikys savo ekonominį pranašumą Lietuvos atžvilgiu, kurį būtų pravartu labiau išnaudoti mūsų šalies verslui.