Vakar ministrų kabinetas su A. Kubiliumi priešakyje „Sodroje“, kurio metu buvo svarstyti socialinio draudimo sistemos problemos ir pokyčiai. Kabinetui buvo pristatytos siūlomos darbo kodekso pataisos, dar labiau suvaržančios dirbančiųjų teises, nedarbo mažinimo priemonės (nors pastarasis jau keli metai nemažėja), socialinės paramos, pensijų sistemos reforma.

Ir nors Ministras Pirmininkas teigiamai įvertino „Sodros“ pastangas mažinti „Sodros“ biudžeto deficitą, ši stagnuojanti valstybinė įstaiga kuo toliau, tuo labiau tampa daugiausiai prasiskolinusi organizacija. Per pastaruosius 5 metus susikaupusi „Sodros“ skola siekia 9 mlrd. litų. Jeigu „Sodra“ būtų einamosiomis įmokomis pagrįsta sistema tikrąja prasme ir jei jos pajamoms susitraukus, susitrauktų ir išlaidos, žmogui tai reikštų maždaug trečdaliui sumažėjusią pensiją. „Sodra“ netarnauja žmogui ir bet kokie šios sistemos „patobulinimai“ (kad ir pensinio amžiaus didinimas) vis vien jam bus skausmingi.

Ekonomikos kilimo laikais socialinės apsaugos modelis prieš dešimtmetį pasipildė geru vakarietišku modeliu – II pakopos kaupiamosios  pensijos atributu. Tačiau pensijai pradėję kaupti žmonės šios valdžios buvo apgauti jau keturis kartus, kai nuo 2008 m. pabaigos pervedimai vis buvo „laikinai“ mažinami nuo 5,5 proc., kol galiausiai iš jų teliko 1,5 proc. Seime jau sklando projektas, kad antros pakopos pensijų apskritai reikia atsisakyti ir viską palikti “Sodrai”.

Žinanat dabartinės „Sodros“ sistemos tvarumą, neaišku,  iš ko bus ateityje mokamos pensijos, jeigu dirbančiųjų ir pensininkų santykis nuosekliai mažės?  Nereikia  nė abejoti, kad šiandieniniam penkiasdešimtmečiui į pensiją teks išeiti ne 65, o mažiausiai 67 metų. Tačiau ir tai pensijų sistemos neišgelbės.  Jei ir visos “Sodros” lėšos bus nukreiptos pensijoms mokėti, tai iš ko bus grąžinamos „Sodros“ pasiskolintos lėšos ir mokamos šimtamilijoninės palūkanos? Juk vien šiemet „Sodra“ palūkanoms sumokėti turės surasti 600 mln. litų.  Pensijų atstatymui į prieškrizinį lygį šiemet iš viso reikės 495 mln. Litų, o palūkanoms dengti reikės daugiau nei 100 mln. Lt. daugiau. Iš viso “Sodrai” pensijoms mokėti per metus reikia apie 8 mlrd. Lt., išlaidoms ligos ir motinystės socialiniam draudimui – apie 1,5 mlrd. Lt. Iš viso “Sodrai” per metus visoms išmokoms reikia daugiau nei 14 mlrd. Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, norint subalansuoti “Sodros” biudžetą dabartinius milžiniškus mokesčius socialiniam draudimui, tarifą reikėtų dar didinti 8 proc.

Šiųmetinis prognozuojamas “Sodros” deficitas – per 2,1 mlrd. Lt. O kur dar pažado pildymas atkurti sumažintas senatvės pensijas, teisybės atstatymas netekto darbingumo pensijų gavėjams, dirbantiems pensininkams, nepriemokų grąžinimas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams. Tam vien kitiems metams reikės 495 mln. litų „Sodros“ biudžeto lėšų, iki galo su visomis nuskriaustųjų grupėmis atsiskaityti numatoma iki 2019 metų.

Todėl pakankamai demagogiškai skamba Premjero teiginys, kad taupymo politika leido sumažinti „Sodros“ biudžeto deficitą (“Sodros” vidinė reforma pernai sutaupė varganus 10 mln. Lt.), pagerinti šio biudžeto surinkimą: per pirmus keturis šių metų mėnesius planuotos „Sodros“ pajamos viršytos 200 mln. Lt. Šie pinigai – visai ne valdžios, o po truputį kylančio verslo nuopelnas. Vidutinį darbo užmokestį (2175 litai) uždirbantis žmogus „Sodrai“ kas mėnesį sumoka po 674 litus. Draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos sudaro 94 proc. visų “Sodros” įplaukų.

Šiandien politikai nenori dirbantiesiems bent iš dalies patiems pasirūpinti savo būsima pensija ir kryptingai iš žmonių siekia atimti tai, ką uždirbo, palikti juos pririštus prie milijardinėse skolose skendinčios „Sodros“. Turėdami laisvę keisti įstatymus ir netesėti savo pažadų, politikai neturėtų pamiršti ir atsakomybės už milijonus būsimų pensininkų, kurie šiandien labai daug mokėdami pensijai, neaišku ar ką gaus ateityje.