"Veido" archyvas

Miškuose ar laukuose rinkti vaistiniai augalai pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis

Jau dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų savo dieną pradeda nuo sintetinių vitaminų arba maisto papildų. Vien pastarųjų dabar šalyje parduodama daugiau nei 2 tūkst. pavadinimų. Taigi nieko keista, kad metinė maisto papildų rinkos apyvarta Lietuvoje siekia net 100 mln. Lt.

Tačiau britų mitybos specialistas profesorius Brianas Ratcliffe’as iš Roberto Gordono universiteto teigia, kad dauguma žmonių turėtų vengti maisto papildų ir sintetinių vitaminų. Tai esą pinigų metimas į balą, o kartais net ir žala sveikatai. Pasak profesoriaus, dauguma žmonių paprasčiausiai turėtų vartoti įvairesnį maistą, daugiau daržovių ir vaisių, kuriuose gausu natūralių vitaminų bei mineralų, ir prisiminti vaistažoles bei jų arbatas ar salotas.

“Iš tiesų būtų neišmintinga nepasinaudoti tuo, ką mums duoda gamta. Jei esame pavargę, jei kamuoja bloga nuotaika, vaistažolės gali padėti lengviau susidoroti su bėdomis”, – įsitikinusi garsi žolininkė ir provizorė Jadvyga Balvočiūtė, kurios ekologiniame ūkyje Mažeikių rajone dabar perdirbama daugiau kaip 500 rūšių vaistažolių. Beje, žolininkė apie vaistažoles yra parašiusi 25 mokslo tiriamuosius straipsnius ir sukūrusi bent 50 originalių organizmą stiprinančių ir gydomųjų arbatų receptų.

Taigi, J.Balvočiūtės teigimu, turime turtingą gamtą, daug retų vaistingų augalų, bet nežinome, kaip jais pasinaudoti. O juk galėtume ne tik sustiprinti prasto maisto, nuovargio ir nešvaraus oro nualintą organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Negana to, vaistažolės gali pakeisti ne tik sintetinius vitaminus ar maisto papildus, bet kartais net ir cheminius vaistus. Pavyzdžiui, jeigu blogai miegate, gal užtektų valerijonų su apyniais, jei pakilo temperatūra, pagelbėtų aviečių lapų arbata, o suskaudus pilvui vertėtų išbandyti kmynus. Tiesa, J.Balvočiūtė pabrėžia, kad nereikėtų nubraukti mokslo laimėjimų ir vaistažolėmis gydytis sunkių ligų, tarkime, vėžio.

Asmeninė vaistinėlė

Net jei jums atrodo, kad apie vaistažoles nieko neišmanote, žolininkė pataria nenuleisti rankų. Visų pirma atgaivinkite atmintį: tikrai pažįstate keletą augalų, tad prisiminkite, ką esate apie juos girdėję, ir pasidomėkite, ką apie jų poveikį rašo specialistai. Nepamatysite, kai ateis laikas ragauti ir išsirinkti, kas patinka ir kas tinka.

Žolininkė tikina, kad kiekviena šeima namie privalo turėti bent po keletą vaistažolinių augalų maišelių. Tokią “vaistinėlę” galėtų sudaryti žemuogės, kurios gerina medžiagų apykaitą, aviečių arba gervuogių lapai, kurie padės nuo karščiavimo. Neišsiversite ir be ramunėlių – svarbiausio uždegimą slopinančio vaisto, antiseptiko. Liepžiedžiai padės nuo temperatūros, o mėtos nuramins. Vyresni žmonės galėtų pasirinkti ir ežiuolių žiedų, nes jie skystina kraują. Be to, prie šių augalų galima derinti kitus ir susikurti skanių vitaminingų arbatų.

Būtina žinoti, kad lietuviški augalai gali veikti ne prasčiau nei užsieniniai “stebukladariai”. Pamėginkite sumaišyti ožragių, raudonųjų dobilų, pridėkite dedešvų, žąsinių sidabražolių, gyvatžolių, medetkų, šiek tiek jonažolių ir, pasak J.Balvočiūtės, gausite puikią arbatą, kuri gerins jūsų kraujotaką, imuninę sistemą, atmintį, aprūpins deguonimi nervų ląsteles ne prasčiau nei išgarsintas ginkmedis, atseit padedantis sulaukti žilos senatvės.

“Mano nuomone, mokyklose į mokymo programas derėtų įtraukti augalų pažinimą, kad vaikai nuo mažumės išmanytų ir mokėtų pasinaudoti bent pagrindiniais augalais, kad žinotų, kokias vaistažoles galima rinkti, kaip iš jų gauti naudos”, – dėsto J.Balvočiūtė.

Kur ir kaip rinkti

Žolininkai siūlo įsidėmėti, kad negalima rinkti vaistažolių miestuose, prie kelių ir net greta didelių pasėlių plotų, mat jie gali būti nupurkšti herbicidais. Neverta rinkti vaistažolių ir parkuose, kur būna daug žmonių, – ten augančios vaistažolės gali sukaupti daugelio yrančių buities atliekų skilimo produktų.

Geriausia rinkti laukuose, pievose, kur retai įžengia žmogus. Vaistiniai augalai, surinkti tikrame miške, pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis, mat ten dirvožemis turtingas mineralų, o oras švarus.

Vaisius, žiedus ir lapus geriausia rinkti giedrą dieną per pietus ar popietę, nes tada augalai greičiau džiūsta. Uogas, pavyzdžiui, erškėtrožių, reikia rinkti vos pradėjusias sirpti, o sėklas, tarkime, linų, – prinokusias. Žiedai renkami žydėjimo pradžioje, lapai ir stiebai – augalui žydint.

Pasak žolininkės Nijolės Pagareckienės, daugiausiai žolelių surenkama birželio mėnesį. Rinkti jas derėtų racionaliai, negrobuoniškai: skinti tik tas augalo dalis, kurių reikės (pvz., jei reikia čiobrelių žiedų, tai ir skinti reikėtų tik juos). Be to, negalima vienoje vietoje nurinkti visų vaistažolinių augalų, nes kitąmet jų nebebus.

Ne mažiau svarbu žinoti, kaip augalai džiovinami. Jeigu padėsite juos saulės atokaitoje, nesitikėkite, kad jie bus labai vertingi ir vitaminingi. Žolininkė J.Balvočiūtė pataria visų pirma augalus susmulkinti taip, kad būtų patogu vartoti, ir palaikyti porą dienų pavėsyje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kad apvystų. Tuomet galima minutei įkišti į karštą 60–70 laipsnių orkaitę, kad žūtų vabalėliai, jeigu kartais jų ten yra. Po to jau galima baigti džiovinti 20–30 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Jei vaistažolių gerai neišdžiovinsite, į jas gali įsimesti pelėsis ir vietoj vaisto turėsite nuodą. Augalas išdžiūvęs tuomet, kai lenkiant lūžta. Vaistažoles reikia laikyti sausai tamsoje, nes šviesa skatina skilti daugelį naudingų medžiagų.
Nors vaistažolės gali būti tinkamos pusantrų ar porą metų, geriausia kasmet prisirinkti naujų, o senąsias panaudoti kaukėms ar vonioms. Nepamirškite ir senovinių gydymo būdų – inhaliatorių, pavilgų, kompresų. Lygiai taip pat iš vaistožolių nesunkiai galima pasigaminti ir kūno aliejaus, kvapių muilų, patalynės, namų ir automobilių kvėpiklių.

Bet svarbiausia, žinoma, vaistažolių arbatos. Kad panaudotume visas vaistažolių gerąsias savybes, fitoterapeutas, knygos “Gamtos vaistinė” autorius Juozas Vasiliauskas siūlo išmokti tinkamai iš jų paruošti arbatą. Pasak specialisto, visų pirma vakare reikia vaistažoles užpilti kambario temperatūros vandeniu. Ryte jį nupilti ir įmirkusias žoles užplikyti verdančiu vandeniu. Šitaip išsiskirs medžiagos, kurios tirpsta ir vėsiame vandenyje, ir karštame. Abi ištraukas galima sumaišyti arba, dar geriau, – šaltą išgerti prieš valgį, o karštą – po valgio.

Ruošiant arbatą J.Balvočiūtė pataria prisiminti, kad namie paprastai gyvena dviejų lyčių žmonės ir jų organizmo poreikiai skirtingi. Moterims naudingi augalai, padedantys palaikyti moteriškųjų hormonų pusiausvyrą, – tam ypač tinka rasakilų, notrelių, liepžiedžių, ankštinių augalų arbatos. O štai vyrams tenka rūpintis prostatos veikla, todėl jiems patartina gerti arbatas su beržų, lazdynų lapais, ežiuolių žiedais.

Beje, pasak žolininkės, negalima nuolat gerti vis tų pačių arbatų, jas reikėtų kaitalioti. O jei išgėrę arbatos jaučiatės prastai, rinkitės kitą.

Žolininkė J.Balvočiūtė tvirtina, kad dabar pats metas rinkti plautes, dilgėles, garšvų ir kiaulpienių lapelius. Jie tinka ne tik arbatoms, bet ir vitaminų salotoms.

Vaistinių augalų rinkimo kalendorius

• Gegužė: ąžuolų, putinų, paprastųjų šaltekšnių žievė, dilgėlių lapai;

• Birželis: gudobelių, rugiagėlių žiedai, šalpusnių žiedai ir lapai, trikerčių žvaginių žolė, pelynų, mėlynių, didžiųjų ugniažolių, trispalvių našlaičių, dirvinių asiūklių, plaukuotųjų sukatžolių lapai;

• Liepa: balinių ajerų žolė, smiltyninių šlamučių žiedynai, trilapių puplaiškių lapai, jonažolių, raudonėlių, skėtinių širdažolių žolė, medetkų žiedai, gysločių, pelynų žolė;

• Rugpjūtis: triskliaučių lakišių, ugniažolių, balinių ajerų žolė, smiltyninių šlamučių žiedynai, girtuoklių uogos, trikerčių žvaginių žolė, apynių, baltalksnių spurgos, kmynų sėklos;

• Rugsėjis: valerijonų, gyvatžolių, mėlynųjų palemonų šaknys, erškėčių, gudobelių vaisiai, pavasarinių raktažolių šakniastiebiai, cikorijų šaknys, ilgalapių rūgštynių šakniastiebiai;

• Spalis: vaistinių šventagaršvių žolė, putinų vaisiai ir žievė, paprastųjų varpučių šakniastiebiai, bruknių uogos.